Mirkom ar nemirkom? Riešutus:)

January 16, 2017

Ir vėl mes su savo mitų griovimu, bet kitaip neišeina:) dabar labai populiaru tarp sveiku gyvenimu užsiėmusių žmonių mirkyti riešutus: taip sveikiau, išplaunami blogadariai fitatai, lengviau virškinama. Iš tikrųjų ir mes norėjome įsigilinti į tą riešutų mirkymą norėdamos gerai suprasti naudas šios riešutų spa procedūros:) bet kaip visada – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžiųJ čia tuoj bus mūsų credo:) Taigi apie viską nuo pradžių.

 

 

 

Kas yra ta fitino rūgštis ir fitatai?

 

Riešutai, grūdai, kai kurios daržovės saugo fosforą kaip fitino rūgštį. Susijungusi su mineralu fitino rūgštis vadinama fitatu. Fitatai augalui reikalingi kaip energija augimui. Pati fitino rūgštis yra natūralus augalo antioksidantas. Kolkas skamba ne taip ir baisiai ar ne?:) Kai kur rašoma, kad fitatai yra nesuvirškinami, bet jie yra suvirškinama, t.y. dalis jų, o dalis „išeina lauk“. Kiek fitatų lieka organizme panašu, kad priklauso nuo to kiek organizme yra vitamino D (apie jį straipsnis jau mūsų blog‘e).

 

Kur problema?

 

Problema yra tame, kad fitatai mūsų virškinime prisikabina prie geležies, cinko ir mangano ir kartu su jais susikabinę rankutėm iškeliauja „lauk“. Taip pat fitatai kažkiek apsunkina baltymų bei krakmolo skaidymą virškinimo sistemoje bei enzimų darbą. Dėl viso šito ir kilo visas šumas mirkyt fitatus lauk (beje mirkymas bent jau kiek mes ieškojome tyrimų – padeda), nes tiesiog jie apvagia mūsų organizmą ir dar trukdo jam gerai dirbt.

 

O kodėl ne problema?:)

  • Fitino rūgštis bent jau tyrimuose su gyvūnais parodė turinti antivėžinių savybių, t.y. saugo organizmą nuo vėžio ir netgi veikia grįžtamuoju būdu.

  • Taip pat turi naudos diabetu sergantiems žmonėms – nes trukdo greitai suvirškinti krakmolą ir apskritai šiek tiek lėtina virškinimą.

  • Fitino rūgštis virškinimo sistemoje išskiria inozitolį – nors retai girdėtas, bet jis padeda apsisaugot nuo depresijos.

  • Yra mokslininkų teigiančių, kad būtent blogiečiai fitatai padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

  • Fitatai stabdo laisvųjų radikalų formavimąsi.

  • Mažina riziką formuotis inkstų akmenims.

  • Mažina cukraus lygio kraujyje bangas tarp valgių.

  • Fitino rūgštis yra antioksidantas.

  • Fitatai taip pat prisikabina ir prie sunkiųjų metalų ir juos taip pat „išneša lauk“

Virškinimas trunka apie 12 valandų (grubiai) – nuo pavalgymo iki tualeto (atsiprašom, kad taip grubiai) – jeigu nuplautus (mes nuo praeito straipsnio skatiname plauti riešutus) gerai sukramtome, jie dar per virškinimo sistemą keliauja būtent maždaug tiek valandų (žinoma, vis labiau panašūs į riešutus) ir – jeigu nėra valgomi dideliais kiekiais – virškinimo nesutrikdo, blogo nepridaro.

 

Taigi mūsų verdiktas – riešutus galima mirkyti, sėklas daiginti, bet nereikia bijoti tų blogųjų fitatų, nes pasirodo jie daro nemažai gero mūsų organizmo. Tad mūsų nuomone – ypač jei esi vegetaras ar vegetarė ir suvalgai nemažai riešutų bei sėklų – na mirkyt ir daiginti ar pakepinti (temperatūra irgi nužudo dalį fitatų) gal ir ne pro šalį, bet jeigu šie produktai nėra ant tavo stalo populiariausi tai riešutų mirkymo gali ir neįtraukti į šeštadienio darbų sarašą :) arba – jei tik yra ūpo – įsitrauk:) Žodžiu, mes tikrai ne kategoriškai prieš, bet ir ne 100 procentų už:)

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload