Interviu su Sviestas sviestuotas įkūrėjomis Milda ir Dovile

January 25, 2017

Taigi šią savaitę buvome susitikusios su Milda ir Dovile - žiauriai fainos dvi merginos, kurios kuria ir gamina riešutų sviestą. Iš tikrųjų su nekantrumu laukėme šito interviu (pradėjome tartis dar prieš Naujus metus), kūrėme klausimus ir labai laukėme išgirsti atsakymus. Milda ir Dovilė yra veganės - mums knietėjo jas išklausinėti apie cukrų ir saldumynus (mūsų sausio tema), taip pat Milda ir Dovilė yra baigusios psichologiją - na argi neįdomu kaip jos pradėjo verslą?? O kur dar sprendimai tapti veganėmis ir kaip joms sekėsi.. Žodžiu, mums be galo patiko, prisijuokėm, sužinojom naujų dalykų ir viską sąžiningai pateikiame Tau. Mėgaukis:)

 

 

 

AR NAUDOJATE PAPRASTĄ BALTĄ CUKRŲ?

Dovilė: Taip, dažniausiai kai pačios gaminam arba kažkas vaišina saldumynais. Naudojam ir alternatyvas. Pavyzdžiui, agavų sirupą. Apskritai nėra taip, kad daug naudotume cukraus savo gyvenime, todėl jei reikia pasisaldinti kavą tai aš perdaug nesuku sau galvos ir saldinu tuo kas yra siūloma ir tai gali būti ir paprastas baltas cukrus.

O IŠ ALTERNATYVŲ PAGRINDAS BŪTŲ AGAVA?

Dovilė: Mes esame eksperimentavę ir su stevija, nerafinuotu cukrum. Stevija paprastai turi ne itin malonų poskonį, bet visai patiko rudasis muscovado cukrus. 

KIEK TRADICINIŲ SALDUMYNŲ YRA JŪSŲ KASDIENYBĖJE?

Dovilė: Priklauso labai nuo gyvenimo aplinkybių. Dabar kai buvo šventės – Kalėdos, tai saldumynų tikrai padaugėjo, o šiaip jeigu toks įprastas darbo režimas – tada tikrai ne kasdien tų saldumynų pasitaiko, o jeigu ir pasitaiko tai labai saikingai.

O TRUPUTĮ PERŠOKANT PRIE VEGANIŠKOS MITYBOS – TRADICINIAI SALDUMYNAI VEGANAMS TURBŪT NETINKA? TARKIM NAPOLEONAS..

Dovilė: Mildos mama labai skanų veganišką Napoleoną padaro.

ĮMANOMA PAGAMINTI VEGANIŠKĄ NAPOLEONĄ??

Dovilė: Taip :) Mildos mamai išvis viskas įmanoma – ji ir sviestinius sausainius, ir meduolius, ir grybukus pagamina veganiškai. Tiesiog reikia pasidomėti – netgi yra gatavų Napoleono lakštų, kurie savo sudėtimi nieko nenusižengia veganizmo idėjai. 

AR BUVO ETAPAS KAI NORĖJOTE ATSISAKYTI SALDUMYNŲ VISAI?

Milda: Yra buvę, kad visko norėjau atsisakyti, nes norėjau būti žaliavalge, tad tame tarpe reikėjo atsisakyti ir saldumynų. Bet išaugau (juokiasi).

Dovilė: Aš tai irgi. Man anksčiau būdavo užeidavo tokie net idealistiniai bandymai labai švariai, teisingai ir labai sveikai valgyti – aišku saldumynai niekaip neįsipaišydavo į šitą mano ideologiją, bet tai mane labai vargindavo ir sukeldavo daugiau nemalonių jausmų negu gerų pojūčių. Tad tiesiog aš irgi išaugau iš to.

O KIEK VISTIK NAUDOJATE TO CUKRAUS?

Dovilė: Kasdienybėje mūsų... pusryčiams cukraus nėra, pietūs taip pat nesaldūs, vakarienei nebent kokius blynus pasaldinam, bet paprastai tai vistiek būna ne cukrus, o tarkim agavų sirupas. Vienintelis cukrus, kuris prasilaužia į mūsų mitybą tai yra desertai ir užkandžiai, jeigu tokių turim.

Milda: Taip, jeigu prikepa mano mama.

Dovilė: Arba pačios kažką ruošiam – tarkim dabar man toks įkvėpimas išbandyti kuo daugiau receptų, tarp jų yra ir saldumynų. Tada juos reikia valgyti (juokiasi).

OT BĖDA (juokiamės)

Dovilė: Tada nešam saldumynus Mildos mamai, Mildos mama neša savo mums ir galų gale nieko nelaimim išnešiodamos :)

Milda: Aš cukrų dedu, kai geriu kavą su pienu. Augaliniu pienu.

AR SUNKU RASTI SALDUMYNŲ – VEGANIŠKŲ – PAPRASTOJE PARDUOTUVĖJE?

Milda: Tokių tobulos sudėties tai sunku. Kadangi mes visiškai nevartojame hidrintų riebalų, nes labai nesveika, ir vengiam palmių aliejaus, nemažai saldumynų net ir veganiškų atkrenta.

Dovilė: Bet šiaip iš bėdos, kai greitai reikia į svečius nusinešt tai tikrai galima rasti – pradedant sveriamais visokiais ir baigiant visokiais mandrais be glitimo.

DĖL KOKIŲ PRIEŽASČIŲ JŪS NUSPRENDĖTE TAPTI VEGANĖMIS? IR KADA?

Dovilė: Aš pirma nusprendžiau tapti vegane. Tiesiog perėjau nuo vegetarizmo, o vegetare buvau dar mokykloje. Būdama vegetarų ir veganų bendruomenėje pamačiau, kad yra man priimtinesnė vegetarizmo alternatyva. Norėjau būti kuo nuoseklesnė ir veganizmas labai sutapo su mano pažiūrom, kad reikia ne tik neprisidėt prie gyvūnų žudymo, bet ir kitokio jų išnaudojimo. Domintis veganizmu natūraliai ir mano racionas keitėsi: tai nebuvo per vieną naktį, tiesiog palaipsniui perėjau, net nepastebėjau.

Milda: Aš buvau vegetarė seniai: čia kai bandžiau būti žaliavalgė, nepavyo (juokiasi) ir tada tapau vegetare. Ir veganizmas atrodė labai faina, bet atrodė ne taip lengvai įmanoma, aš gyvenau mažam miestelyje ir net kai persikėliau į Kauną – vistiek atrodė labai sunku atsisakyt, tiesiog perdaug sudėtinga, bet kai apsigyvenom su Dovile, pamačiau, kad viskas yra normaliai. Vegane tapau ir aš – kad jau taip galutinai tai buvo 2012 veganų diena.

Dovilė: Nusipirko maikę „aš veganas“ ir jau teko (juokiasi)

AR NEBUVO SUNKU IŠ PAT PRADŽIŲ? AIŠKU NUO VEGETARIZMO PRIE VEGANIZMO GAL IR NE TAIP SUNKU..

Dovilė: Kartais kai tampi vegetaru – dalykus, kurių atsisakai, bandai kompensuoti kitais gyvūniniais produktais. Kartais būna, kad atsisakius mėsos, žmonės dar labiau pamėgsta sūrį ar pradeda naudot daugiau pieno – tada atrodo, kad jeigu tapsi veganu, išvis neturėsi, ką valgyt (juokiasi).

Milda: Sunkiausia tai spaudimas, nes pačiam atrodo, kad ramiai gyventum ir tiek. Gal sunkiau jei nėra vidinės motyvacijos, bet pas mus kadangi yra tai būti veganėm tikrai nesunku. Bet iš aplinkos prasideda įvairiausi juokai, pavyzdžiui, „ar žinai kuo tręšia tavo daržoves?“ – turi omeny mėšlą ir panašiai (juokiasi).

IR DAR IR DABAR SULAUKIAT TOKIŲ KOMENTARŲ? NES GI VIS POPULIARĖJA TOKIE MITYBOS PRINCIPAI..

Milda: Taip taip, visdar sulaukiam. Tik kad jau daugkas žino, kad mes ir atsikirst mokam, ir padiskutuot galim.

O TARP JŪSŲ DRAUGŲ AR DAUG YRA VEGANŲ?

Dovilė: Šiaip tikrai taip, ypatingai artimiausi draugai. Su jais sutampa požiūriai įvairiais gyvenimo klausimais

Milda: Nemažai draugų yra atėję į mūsų gyvenimą per asociaciją už gyvūnų teises.

O KAIP JŪS SUSIPAŽINOTE?

Dovilė: Universitete. Mes buvom bendrakursės. 

O VERSLO IDĖJA – KAIP JI PAS JUS ATSIRADO?

Milda: iš noro turėti gerą produktą.

Dovilė: ir iš noro veikti tai, ką mes norim ir mėgstam, kažką kurti savo. Samdomas darbas mums atrodė nelabai mielas.

Milda: ir šiaip nelabai kur prisisamdysi – aš, pavyzdžiui, dar studijuodama psichologiją supratau, kad pagal specialybę dirbti nenorėsiu.

O BUVO LENGVA? NES IDĖJA KAIP IDĖJA, O VAT IMTI IR PRADĖTI DARYTI?

Milda: Pati pradžia kaip pradžia buvo labai lengva, bet kai pamatėm kaip iš tikro tai yra sudėtinga.. tada buvo sunku, bet pradžia buvo labai lengva.

Dovilė: Pradėjom per vieną vakarą – tiesiog imam ir darom, susikūrėm facebook‘o puslapį, pradėjom tarp draugų skelbti ir išsibandinėt receptūras

Milda: Čia buvo linksmoji dalis.

Dovilė: ir buvo labai smagu, bet kai pradėjom domėtis kaip tą daryti legaliai.. supratom, kad visur atsitrenkiam į sieną, nes neturėjom nei pinigų, nei žinių. Tiesiog kur bepasisuksi reikėjo labai daug domėtis.

Milda. Buvo labai sunku, bet buvo labai faina ir įdomu.

AR BUVO TOKIŲ ETAPŲ, KAD ATRODYTŲ VISKĄ MESIT?

Dovilė: Kad ne.. mes kai esam dviese – visada viena kitą ištempiam.

Milda: būna sunkesnių etapų, kai darbo labai daug ir net sapnuose sviestas.

Dovilė: Mes jaučiame labai didelę atsakomybę ir kartais tiesiog atrodo, kad nuo menkiausios klaidos gali viskas stipriai apsisukti. 

JŪS ESAT GERIAUSIOS DRAUGĖS  - TAPOTE VERSLININKĖMIS, AR TAI NEPAKEITĖ JŪSŲ DRAUGYSTĖS?

Milda: Tiesiog mus sustiprino.

Dovilė: Sustiprino, suvienijo ir padėjo dar geriau vien kitą pažint, nes pamatėm save įvairesniam kontekste. Kai draugauji sau be jokių verslo santykių - labai viskas gražu ir pozityvu, ir tų iššūkių mažai, ir labai vienpusiška, o kai verslas sugeneruoja įvairaus streso, nuomonių išsiskirymų - tai labai didelis išbandymas draugystei. Bet prisiminus, kaip toli kartu nuėjai, draugystė tik stipresnė.

Milda: Mes kaip baigusios psichologiją tai žinom kaip elgtis nesutarimų metu (juokiasi). Bet tikrai – neužsisklendžiam ir viską sprendžiam kalbėdamos.

AR TURITE KAŽKOKIŲ TAISYKLIŲ VERSLE? DIRBATE SAU IR TADA TURBŪT LABAI LENGVA IŠKRISTI IŠ NORMALAUS DARBO RITMO..

Milda: kartais susigalvojam nekalbėti apie darbą po darbo, tik kad sunku laikytis.

Dovilė: Dabar ir darbo valandas įsivedėm gana griežtas – kaip normalūs žmonės nuo 9 iki 6 vakaro. Darbe paliekam tik darbo reikalus, o po darbo jau stengiamės atsiriboti nuo verslo. Bet vistiek reikia turėti labai daug disciplinos, kai dirbi sau.

O AR PERKELIATE VEGANIŠKAS TAISYKLES Į VERSLĄ?

Milda: Taip. Kad ir mūsų produktai reklamuojami tik su veganiškais receptais.

Dovilė: Ir, aišku, visi mūsų produktai – tik su augaliniais ingredientais.

O KĄ GALVOJATE APIE SVIESTAS SVIESTUOTAS ATEITĮ? KAS BUS TOLIAU?

Dovilė: Labiausiai orientuojamės ir tinklo plėtimą, įmonės augimą, į gamybos pajėgumų didinimą, pačios gamybos optimizavimą, nes tikrai yra kur tobulėt net ir turint tuos išteklius, kuriuos dabar turime. Taip pat norime susistyguoti darbo režimą, nes įmonė tiesiog negali augti, jei įmonės įkūrėjai yra užsikasę ir pavargę – tą pačios pastebėjom.

AR KASDIEN VALGOTE RIEŠUTŲ SVIESTĄ?

Milda ir Dovilė: Taip.

Dovilė: Bent kartą tai tikrai – pusryčiams visada. 

 

AČIŪ! UŽ POKALBĮ, KAD SUSITIKOT IR SKYRĖT MUMS, NAUJOKĖMS, LAIKO:)

 

 

 

 

 

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload