Fantastiškas interviu su fantastiškom Skanu nu merginom

January 30, 2017

Taigi savaitgalį susitikome su dviem žiauriai fainom merginom - Skanu nu Egle ir Renata. Iš tiesų jau bendraujant žinutėmis pasirodė labai smagios, bet susitikus išvis nubloškė savo fainumu. Pastebėsi daug kur interviu rašome (juokiasi) - žinok, kad mes galėjom tai rašyti turbūt prie kiekvieno sakinio, nes jos tikrai išvien juokiasi, tiesiog trykšta gyvenimu ir savo nauja veikla. O viskas apie ją ir dar daugiau - interviu:) sėdam ir skaitom:)

 

NA PAPASAKOKITE APIE SAVE – MES JAU ŽINOME, KAD ESAT GERIAUSIOS DRAUGĖS, BET ĮDOMU IR ŠIAIP KAS ESAT? KĄ VEIKAT? KAIP ATSIDŪRĖTE IKI SKANU NU?

 

Renata: Iš tikrųjų galime papasakoti kaip mes susidraugavome, o susidraugavome net ne Lietuvoje, o Kroatijoje Erasmuse. Ir tiesą pasakius iki tol mes viena kitos nemėgome (juokiasi).

Eglė: Be jokios priežasties, tiesiog nemėgome.

Renata: Kiek bendravome per facebook‘ą – man atrodė, kad ji niekada neturi man laiko atrašyt. Aš prirarašydavau jai jai belekiek, o ji man trumpai „Mhm, bus fainai“. Pasirodė, kad šita tai jau „mėgsta bendrauti“ (juokiasi).

Eglė: O aš vis žiūrėdavau Renatos nuotraukas – visur pasidažius, pasitempus, atrodė bus fyfa kokia (juokiasi).

Renata: Na ir išvažiavom į Kroatiją viena kitos nemėgdamos, o ten jau gyvai susipažinusios labai pakeitėme viena apie kitą nuomonę. Ir susidraugavome. O juokingiausia gal tai, kad aš iki Erasmuso labai domėjausi sveiku gyvenimu, o Erasmuse jau kaip pridera – švenčiau gyvenimą (juokiasi), o Eglė – atvirkščiai, tik Erasmuse susidomėjo sveiku gyvenimu.

Eglė: Nes aš išvažiavus į Erasmusą pagalvojau – šakės, niekad neturėjau tiek daug laiko. Nutariau sveikai maitintis, sportuot ir pažiūrėt kas gausis. Nes aš tokia buvau – iki tol nekreipiau dėmesio, ką į save dedu ir kaip atrodau. Arba jei ir kreipiau tai ne perdaug. Tai man Erasmuse buvo toks periodas, o visiems kitiems Erasmusas buvo kaip Erasmusas (juokiasi).

 

 

 

O NEBUVO SUNKU, KAI VISI KITI „ERASMUS‘UOJA“, O TU VIENA SVEIKUOLĖ?

 

Eglė: Ne, nes aš turbūt taip stipriai neįsiliejau kaip Renata. Tiesiog aš labai atsakingai sportuodavau, kartais net dukart per dieną. Ir būdavo taip, kad po sporto salės ar baseino galvodavau: dabar į save pilti alų?? Neee (juokiasi). Arba jei pasižadėjau ryt iš ryto eit bėgiot tai jei nueisiu dabar į barą – tikrai neatsikelsiu. Ir visąlaik ir liko tokia priešprieša:)

Renata: Bet realiai taip ir susidraugavom, nes aš jau buvau praėjus sveikai gyvent, tik dariau pertrauką (juokiasi), o Eglė pradėjo – taip ir radom bendrą kalbą. O paskui baigėsi mūsų Erasmus‘as.

Eglė: Jei nuo pradžių - aš Vilniuje mokiausi kūrybines industrijas, dirbau irgi visko po truputį – ir su reklama, ir su projektais, o Renata Marketingą Kaune mokėsi. O tada po Erasmuso, kai pabaigiau mokslus Vilniuje – mano meilė buvo Kaune, taip ir emigravau. O Renata buvo pasilikus Kaune po mokslų – tai aš taip ir pradėjau prie jos šlietis (juokiasi).

Renata: draugystė iš išskaičiavimo (juokiasi abi).

 

O DABAR KĄ JŪS VEIKIAT?

 

Eglė: Dabar aš mokausi personalo valdymo magistrą ir darbuojuos su tokiu hosteliu.

Renata: O aš tiesiog baigiau bakalaurą ir daugiau nenusprendžiau mokytis (juokiasi) ir taip ir dirbu pagal savo specialybę.

 

O SKANU NU ATSIRADO, NES VISKAS ATSIBODO AR KAIP TIESIOG NAUJA IDĖJA?

 

Eglė: Na Renatą reikėjo gal truputį supažindinti su ta mintim, kad ji nori pradėti Skanu nu (juokiasi), o aš tiesiog visada svajojau kažkokią savo veiklą turėt, verslą ar panašiai – tokią veiklą, kur galėčiau visiškai save realizuoti. Ir atiduoti save negailint – nesvarbu ar naktimis, ar savaitgaliais. Ir anksčiau buvo visokių verslų minčių, bet niekaip nesirealizuodavo. Ir būtent su Skanu nu atėjo tas momentas, kai supratau, kad arba dabar, arba jau kiek galima. Norėjau sau tokio kaip mažo laimėjimo, kad bent jau pabandžiau.

 

IR KAIP PATEIKEI RENATAI?

 

Eglė: O Renatai pateikiau powerpoint‘o prezentaciją (juokiasi).

 

RIMTAI?? (juokiamės)

 

Eglė: Taip, nes žiauriai geras būdas pačiai susidėlioti savo mintis.

Renata: Ei, bet tu ne dėl manęs padarei prezentaciją, nebuvo TAIP sudėtinga mane įkalbėti (juokiasi).

Eglė: na gerai, turbūt pirmiausia dėl savęs. Tiesiog dėliojausi mintis – kam, kaip, gal elektroninę parduotuvę.. ir pradėjau dėliot. Ir dar norėjau kam nors parodyti, kad kas pasakytų ar kas blogai ir šiaip nuomonę iš šalies. Ir tą prezentaciją specialiai padariau tokią skanią – su gražiausiom saldumynų nuotraukom. Ir net pavadinau „VERSLO PLANAS“, nors ten toli iki verslo plano buvo (juokiasi). Ir parodžiau Renatai.

Renata: O aš kaip tik tuo metu buvo žiauriai neseniai pakeitus darbą – nors iš marketingo į marketingą, bet iš grožio prekių į žemės ūkio techniką ir man ten buvo tiek daug gilinimosi... labai bijau, kad nespėsiu dar ir Skanu nu užsiimti.

Eglė: O aš vis įkalbinėjau – tu spėsi, tikrai spėsi. Bet vistiek galų gale Renatos nesulaukiau – galvoju reikia pradėt ir tada parodyt Renatai, kad va jau yra. Atsirado logotipas, atsirado facebook‘as, pirmi receptai – na ir nusiunčiau Renatai, galvojau jau tikrai užsinorės.

Renata : Bet taip ir buvo! Ir po to susitikom su Egle ir kalbėjom kokias 5 valandas apie visa tai.. ir taip ir gavos, kad atsiradau aš čia:)

 

O KAIP JUMS SEKAS DIRBTI KARTU?

 

Eglė: Aš su Renata dabar bendrauju daug daugiau nei su bet kuria iš savo draugių. Išvis man atrodo, kad tokiu būdu gali sulipti patys geriausi draugai.

Renata: Mes išvis pradėjome dar atviriau bendrauti, gi faktas, kad susitikusios 5 valandas ne vien apie saldainius kalbame.

Eglė: Iš tikrųjų sukritom į tai kaip ir daugiau dėl verslo, bet vap amatėm, kad apskritai esame labai panašios asmenybės, panašūs tikslai, prioritetai. Net nežinau ar visada gali taip susidraugauti su kolega dirbdamas non stop, bet mums taip atsitiko.

 

O AR BUVO KAŽKOKIŲ NESUTARIMŲ?

 

Eglė: Ne, kad nebuvo.

 

Renata: Kad mes išsišnekėjome jau pačioj pradžioj ir iškart dėl visko daugmaž sutarėme: jei kur nors nuomonės ir išsiskyrė tai radome bendrus taškus, kur abi sutarėme.

 

 

 

KODĖL BŪTENT SALDAINIAI?

 

Eglė: Nes aš žiauriai mėgstu saldumynus.

 

O KODĖL SVEIKI?

 

Eglė: Nes mes apskritai abi apsikrėtusios sveiku gyvenimu ir galvojame, ką dedam į save. Nuo pat mūsų draugystės pradžios taip ir išliko tas domėjimasis sveikumu. Aišku Erasmuse man pavyko itin sveikai gyventi, nes gyvenau lyg izoliuotai, bet kai grįžau namo į realų gyvenimą pas savo vaikiną.. na kartais tikrai vakare neišeina atsispirti kokiems koldūnams (juokiasi). Nors dabar abu stengiamės žiūrėt, ką valgom grynai dėl savo savijautos.  Ir kartais tikrai būna susukčiaujam, bet kadangi pagrindiniai principai išlieka tai ir savijauta, ir svoris nesikeičia. Tarkim kečupo nededam, majonezo nededam, druskos mažai, cukraus stengiamės nevartot išvis. O saldainiai išvis kilo iš batonėlių, kuriuos darydavomės į darbą.

 

O KAIP SU TRADICINIAIS SALDUMYNAIS?

 

Eglė: Na aš kadangi labai mėgstu gaminti saldumynus tai gaminu ir tradicinius, bet vistiek stengiuosi ar saldiklį sveikesnį įdėti, ar miltus kokiu ryžių, ar sėklų įdėti, pieno nepilti ir panašiai. Ir tada tiesiog nesijauti, kad darai nuodėmę.

 

O KOKIE YRA JŪSŲ PAGRINDINIAI SVEIKI MITYBOS PRINCIPAI?

 

Renata: Aš pirmam kurse esu priėmus labai drastiškų mitybos sprendimų: vienos dietos laikiausi, kur dvi savaites vien žalius dalykus valgiau. Žodžiu, aš tai jau tikrai esu prisibandžius. Man jau draugai sukiodavo pirštą prie smilkinio, kai ateidavo į kavinę ir aš užsisakydavau graikiškų salotų be graikinių riešutų, be fetos sūrio, be svogūnų, nepilkit aliejaus (juokiasi). Tad ir atsisakiau galima sakyti visų miltinių dalykų, realiai tik juodą duoną valgau. Padažų visai nevalgau. Valgau labai mažai saldumynų – realiai beveik nevalgau, nes buvo metas, kai metus laiko išvis išvis jų nevalgiau ir taip ir liko. Šiaip iš tikrųjų nuo tų drastiškų savo dietų nemažai sveikų principų ir liko.. jau jeigu kokį McDonaldą valgau tai čia būna VAU (juokiasi).  Bet šiaip greito maisto nevalgau. Ir stengiuosi maistą gamintis pati, nes nors saldumynų tiek negaminu kiek Eglė, bet šiaip paprastą maistą gaminti man patinka. Ir jeigu valgau kažkur kitur pagamintą ar darbe dažnai būna kyla tokia mintis, kad „aš būčiau pagaminus skaniau“ (juokiasi).

Eglė: Va dėl maisto valgymo kažkur kitur man dažnai būna, kad būna tiesiog per sūru – gal kad mes stengiamės mažai druskos naudoti tai paskui visur atrodo per sūru. Ar net ir tie tradiciniai saldumynai – kartais būna tikrai miršti dėl to šokoladuko ir suvalgai, o paskui galvoji, kad buvo tiesiog žiauriai per saldu. Tiesiog pats kai sau daraisi labiau žiūri ko ir kiek darai: pas mane lygiai taip pat kečupo ir majonezo tikrai nerasi. Tėtis visąlaik juokiasi: nei dešrelių, nei kečupo, nei majonezo, nei duonos, nei batono. Mes net į kavą stengiamės dėti tarkim medų, kad bent jau kažkokiį vitaminų būtų.

Renata: O aš cukraus į arbatą ar kavą jau labai seniai nesidedu ir jau tada, kai atsikrausčiau į Kauną, jau laikiausi to principo. Ir aš jo tiesiog neturiu – tai draugai paprašė, kad aš jo nusipirkčiau jiems (juokiasi). Dabar ta dėžutė cukraus kubeliais visdar stovi pas mane nuo pirmo kurso (juokiasi).

 

TAD BALTO CUKRAUS KAIP IR NĖRA PAS JUS?

 

Renata: aš jo tikrai niekur nesidedu. Kad ir kavą geriu be cukraus, be nieko, nebent įsidedu cinamono. Į arbatą nieko nesidedu, na apskritai man saldūs dalykai tiesiog nesigeria.

Eglė: Aš kavą tai mėgstu pasisaldinti, bet stengiuos vistiek imti medaus bent jau, o ne cukraus. Iš tikrųjų nepasakyčiau, kad išvis jo nevartoju, nes tarkim grįžus namo pas tėvus tai tikrai nerasi nieko kito apart cukraus, dribsnių saldžių ir šokolado, kad pasisaldint tą gyvenimą.

 

O SAVO SALDAINIUS VALGOTE PAČIOS?

 

Eglė: (juokiasi) valgom, oi.. Renata būna daro daro ir sako „o šitas negražus gavos, reik suvalgyt“ (juokiasi abi)

Renata: Būtų tikrai keista jeigu mes pačios jų nevalgytume..

 

SUPRATOM:) O EILINĖJE DIENOJE – KIEK JOJE CUKRAUS IR SALDUMYNŲ?

 

Eglė: Aš į arbatą nededu, tik į kavą – vienas puodelis per dieną, reiškia pusė šaukštelio medaus. Tada per dieną 4..5..6 saldainiai.. Kartais valgau jogurtą – jame tikrai cukraus yra.. Į košę kartais uogienės močiutės įsidedu arba kadangi draugas rytais verda košę tai mėgsta ją pagardint juodu šokoladu. O daugiau nelabai.. aišku būna kartais norisi kokio pyragėlio gabaliuko, bet retai. O šiaip stengiuos užkandžiaut riešutais, vaisiais – vaisų apskritai nemažai suvalgau.

Renata: O aš galvoju, kad aš nebent iš vaisių gaunu cukraus, nes arbata, kava be cukraus, jogurtas nebent be skonio, košės be cukraus.

 

O AR BUVO SUNKU ATSISAKYTI CUKRAUS PRADŽIOJE?

 

Renata: Na aš nustojau vartoti cukrų, kai pradėjau laikytis tos drastiškos dietos. O kadangi turiu labai daug valios – tai taip ir nevalgiau jokių saldumynų pusę metų. Aišku iš pradžių būdavo net užuodi tą šokoladą, aišku norėdavau, bet po to tiesiog išsiugdė tai, kad man tiesiog nebereikia saldumynų. O iki tol tikrai kartais atrodydavo, kad negali gyventi be saldumynų.. o pasirodo galiu ir dar kaip. Ir nuo to tik geriau jautiesi, toks lengvesnis ir švaresnis. Man vaisių tiesiog užtenka, nes vaisiuose yra fruktozės ir to tikrai pakanka.

 

O GRĮŽTANT PRIE SKANU NU – TURIT KAŽKOKIŲ ĮSPŪDINGŲ PLĖTROS PLANŲ? PASAKYKIT TOKĮ OPTIMISTIŠKIAUSIĄ VARIANTĄ.

 

Renata: (juokiasi) nežinau, kuris čia optimistiškiausias.

Eglė: turbūt labiausiai norėtume būti ne tik Lietuvos rinkoje, bet čia galim ir nekalbėti – aišku, kad mes daug ko norėtume. Dar norėtume geros elektroninės parduotuvės ir padaryti saldumynų prenumeratas, nes tokio dalyko Lietuvoje nėra, o mes jau užsiminėme kelioms klientėms – jos labai už.  Šiaip iš tikrųjų daug apie tuos ateities planus nekalbame – daugiau džiaugiamės, ką šiandien veikiam ir ką veiksim artimiausiu metu. Iš tikrųjų dėl mūsų Skanu nu tiesiog jaučiamės laimingos ir tikrai negalvojam, kad kažką dėl jo aukojam. Ir dabar kiekviena smulkmena taiiip džiaugiamės.

Renata: Išvis per tas kelias savaites tiek daug visko nutiko, kad ir šitas interviu. Gal dar nėra tūkstantinių užsakymų, bet yra labai fainas įvertinimas iš žmonių – kad žmonėms tai įdomu ir kad kai kurie net nori pasidalinti. Tokie maži žingsniukai.

Eglė: Ir mes važiuodamos labai džiaugėmes, kad mūsų net istorija kažkiek panaši į jūsų – irgi dvi draugės, irgi jau turit kitas veiklas, bet norit kažko daugiau, irgi pradėjot prieš kelias savaites – na labai smagu net ir tokie sutapimai. Mums dar labai smagu, kad tikrai visi žmonės, kuriuos sutinkam – visi ne pavydi, o džiaugiasi, domisi, klausia kaip sekasi.

Renata: O aš pastebėjau pradėjus šią veiklą, kad mes patys nusistatom, kad lietuviai yra niurzgos, kad jie pavydi, kad jie pikti. Aš pati suprantu, jog tai tik stereotipas, bet vistiek pradėdama daryti šitą veiklą aš išvis pamačiau, kad žmonės tokie yra nuostabūs, kad jie laimingi, kad jie džiaugiasi už kitų sėkmę, kad nepavydi.

Eglė: iš tikrųjų iš tų visų pasidžiaugimų mes jau net turime srašą, ką pradėsime gaminti, nes vis mūsų klausia kada bus ledinukai, kada bus šokoladukai, batonėliai, tortai ir pan.

 

SUPER! ŽODŽIU, LAUKSIME NAUJIENŲ, LINKIME KUO DIDĖLIAUSIOS SĖKMĖS SKANU NU – PATIKĖKIT SALDAINIAI PATYS SKANIAUSI, MES PAČIOS JŲ DAR IR DAR UŽSISAKYSIM. IR DAR VIENAS PALINKĖJIMAS BŪTŲ RENATAI – KAD JOS TAS CUKRUS KUBELIAIS TAIP IR SUPELYTŲ:)))

 

 

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload