Imuninė sistema

February 1, 2017

Taigi mūsų tikslas kiek įmanoma trumpiau ir paprasčiau pristatyti Tau Tavo imuninę sistemą:) kai matai vaistinėje ‚immunity boosting‘ vitaminus arba skaitai straipsnį apie imbierą imunitetui , kad geriau įsivaizduotum kaip realiai tas imunitetas veikia.

 

Imuninė sistema yra labai sudėtinga įsivaizduoti. Na tarkim kvėpavimo sistemą aišku kas sudaro, virkškinimo sistemą – vėlgi prieš aki iškyla žmogaus piešinukas su skrandžiu ir susirangusiomis žarnomis, ir panašiai. O imuniteto sistema yra tokia ir matoma, ir nematoma, bet atskirų tik jai priklausančių organų neturi. Bet turbūt pagrindinė klaida, kurią daug kas daro, tai – kad įsivaizduoja imunitetą kaip kažkokį vieną darinį ar organą, kurį galima imti ir pastiprinti, sutvarkyti. Bet apie tai jau kitame straipsnyje.

 

Imuninė sistema – tai SISTEMA, sudaryta iš ląstelių, audinių ir organų. Kas sudaro žmogaus imuninę sistemą, ėmėme plačiausią požiūrį, nes iš tiesų imuninė sistema turi būti suvokiama kaip labai labai plati sistema:

  1. Oda – fiziškai saugo nuo įsibrovėlių

  2. Užkrūčio liauka – itin svarbi naujagimių imunitetui, tačiau suaugę gali gyventi be jos. Gamina T ląsteles, svarbias imuniniam atsakui.

  3. Blužnis – filtruoja kraują ieškodama blogiukų ir gamina T limfocitus.

  4. Limfinė sistema – limfinė sistema sudaryta iš limfmazgių ir limftakių, panašiai kaip kūnas pilnas kraujagyslių, taip ir per visą kūną išsidėstę limftakiai. Skirtumas nuo kraujo sistemos tas, kad kraujo sistemoje kraują nuolat pumpuoja širdis, o limfos niekas nepumpuoja, jos judėjimo pakanka nuo kitų organų, raumenų susitraukimų.

  5. Baltieji kraujo kūneliai – jų yra nemažai rūšių, bet kai kuriuos tikrai būsi girdėjęs/girdėjusi – leukocitai, limfocitai, neutrofilai, makrofagai ir pan.

  6. Antikūnai – jie visi reaguoja tik į tam tikrus virusus, bakterijas ar grybelius.

  7. Hormonai – imuninės sistemos hormonai vadinami limfokinais. Beje kai kurie hormonai silpnina imuninę sistemą, o kai kurie ją paskaitina – pavyzdžiui, timozinas.

  8. Plaučiai – t.y. daugiausiai ploto užimantis žmogaus organas (daugiau nei oda), kuris turi sąlytį su išoriniu pasauliu.

  9. Žarnynas – imuninei sistemai svarbios plonosios žarnos ir storoji žarna (joje gyvena dauguma mūsų gerųjų bakterijų, kurios nuveikia daug gero mūsų labui).

  10. Kaulų čiulpai – gamina naujas kraujo ląsteles, tame tarpe ir baltąsias.

Taigi 3 pagrindinės imuninės sistemos užduotys:

  1. Neleisti blogiečiams įsibrauti į organizmą

  2. Jei blogiečiai įsibrovė – greitai juos rasti ir sunaikinti, kol nepradėjo daugintis

  3. Jei pradėjo daugintis – efektyviai sunaikinti jau blogiečių armiją

Kas vyksta, kai įsibrovėlis (bakterija, virusas, grybelis ir pan.) vistik patenka į mūsų organizmą? Žiūrėkite filmuką

 

Iš tikrųjų vaizdingiausias filmukas, kuris parodo, kas vyksta, kai virusas patenka į kūną. Kai tik blogietis patenka į mūsų kūną ir tą pajaučia mus ginančios ląstelės, visų pirma dažniausiai tokie makrofagai – jie puola valgyti (kaip filmuke ir rodoma – tas didžiulis baltas dalykas su išlendančiu čiuptuvu, kuris praryja virusą) blogiukus, jei vistik mato, jog vieni nesusidoros, jie siunčia signalą, jog trūksta pastiprinimo – ir atvyksta neutrofilai . Dar vėliau pasijungia dendritinės ląstelės, kurios nusprendžia kokių geriečių trūksta toliau ir siunčia žinią į limfmazgius (kartais tas siuntimas užtrunka ir dieną) ir tada atkeliauja T ląstelės, kurios ir pradeda rimtą mūšį su įsibrovėliu, taip pat pradedama įdarbinti ir gaminti kitų kraujo ląstelių, kurios taip pat keliauja į mūšį. Ten keliauja ir milijonai pagamintų antikūnų. Beje dalis ląstelių lieka, kad sekantį kartą jei toks pats virusas pultų mūsų kūną – jie prisimintų ko ir kiek reikia gaminti ir sureaguotų daug greičiau.

 

 

 

Gal mūsų tikslas jau pasiektas? Ar supranti, kad tai yra tikrai sudėtinga sistema? Atrodytų su pačiu įsibrovėliu kovoja tik kraujo ląstelės, tik kad jų gamyba, visų reakcijų greičiai, apskritai organizmo barjerinės sistemos bei labai daug kitų dalykų priklauso nuo mūsų jau anksčiau išvardintų kūno dalių ir dalelių. Na kad ir pati pirmoji apsisaugojimo nuo virusų pradžia – seilės burnoje, skrandžio rūgštys, nosies membrana, enzimai, oda ir t.t. – jie pirmieji susiduria su potencialiu įsibrovėliu ir arba sugeba jį sustabdyti/sunaikinti arba ne. Tada jau jeigu įsibrovėlis patenka giliau į mūsų vidų prasideda visų kraujo kūnelių kova – ką tai reiškia? Ogi, kad sustiprinti imuninę sistemą yra tikrai sudėtinga. Tikrai neužtenka vienos tabletės papildų kas rytą, turi būti naudojamas visas kompleksas priemonių – ir jas paliekame kitam straipsniui.

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload