Restoranas Alive

February 1, 2017

 

Gerai, prisipažįstame – mes pačios be mėsos galime gyventi, bet negyvenam. Truputį baiminamės, kad užsidraudus tas uždraustas vaisius taptų saldesnis, tad dabar esame tokios lengvai praktikuojančios vegetarės, tik mums visada buvo problema rasti kažką SKANAUS veganiško (būtent – veganiško, nes su žuvim problemų vis mažėja, o daržovių patiekalai visdar kažkur užmiršti) restoranuose. Ypač turint omeny faktą, kad mes ne vilnietės.

 

Kita problema, kad net jei ir randi kokį padorų patiekalą meniu be mėsos ir žuvies, tai jis būna vienintelis meniu ir kažkaip vis tą patį valgyti na paprasčiausiai atsibosta. Mes dar mėgstame sūrį, bet kai vos ne visuose restoranuose atsirado burokėlių su ožkos sūriu variacija – na irgi – kiek gi tų burokų su ožkos sūriu gali suvalgyt ir kaip dažnai apsidžiaugsi – čia kaip iš to anekdoto apie grikius – 7-tam restorane ir VĖL pamačius burokėlius su ožkos sūriu jau nebesidžiaugi:) na bet čia lyrinis nukrypimas apie tai, kaip gero daržovingo maisto TRŪKSTA:)

 

Na ir buvome pakviestos į restoraną Alive (ir vėl Vilniuje, bet tuoj sužinosi, kad verta ir pavažiuot:)). Pirmasis Lietuvoje fine dining restoranas, kuriame valgiai kuriami (taip, mes naudosim žodį, ne gaminami, o kuriami:) tik iš augalinės kilmės ingredientų. Tokie restoranai gana populiarūs ir plinta Vakarų Europoje, Amerikoje – ten jau seniai renkami TOP veganiški aukšto lygio restoranų rinkimai, o pas mus nebuvo nei vieno. Skaitydamos apie tokius restoranus, esančius užsienyje, (o vis parašydavo kokia Verslo klasė ar kitas žurnalas savo maisto rubrikose, žinoma, gali pasiskaityti ir internete) ir jų receptus – tarkim koks užkandis iš trimis būdais paruoštų morkų ar 50 skirtingų žolelių salotos su gėlių žiedais (šias salotas Milda yra valgiusi - fan-tas-ti-ka) – mes tik pasvarstydavom, kad tokio restorano REIKIA ir Lietuvoje.

 

 

 

Žodžiu, prieš važiuojant peržiūrėjome pastarųjų savaičių meniu: pavyzdžiui, kaip tau toks desertas? Imbieriniai meliono rutuliukai. imbieras, čili ir laimas. Įdomu? Labai:) Taip pat jie turi jų gamybos suktinukų su daržovėm (vadinamųjų spring rolls, tik ne iš šaldytos dėžutės), Seitano burgerį (seitanas – mėsos pakaitalas, gaminamas iš kviečių branduolių) ir apelsinų sriuba (VAU). Tikrai nuotraukos kvieste kviečia paragaut:) ir su nekantrumu važiavome:) pavadinome tai netgi mūsų komandiruote:))

 

Maisto pateikimas kažkiek primena Uoksą Kaune ar Lauro lapą, Dublį, Stebuklus Vilniuje. Kitaip sakant – aukštas lygis, tikrai ne šiaip įdrėbta pastarnokų košė su morkų gabalais. Aplinka – tikrai jauki, net kažkiek prabangi (nemėgstam to žodžio vartoti, bet tikrai jauties ten pakankamai šventiškai:), esame susidūrusios su tokiais vegetariškais/veganiškais/žaliavalgiškais restoranais (labiau kavinėmis), kur aplinka tikrai skurdi interjero dizaino prasme – įsivaizduojam, jog į tokius restoranėlius eina daugiau tokio maisto fanai, bet tikrai neužsuks koks prašalaitis mėsiaėdis (o juk ne tik maistas, bet ir aplinka turėtų kviesti užeiti). 

 

O pats maistas? Nuostabu. Po tokios vakarienės galima vis tik tapti veganu. Labiausiai patiko burokėlių užkandis su wasabi ledais (keliais būdais paruošti burokėliai, pistacijos ir ledai), kepto tofu sriuba - švelniai aštri, su keptomis daržovėmis ir kreivabudėmis. Nustebino rissoto su trumais - girdėjome, jog trumai buvo per storai papjaustyti, bet mums tiko:)) rissoto tikrai buvo nepervirtas- t.y. ryžiai gana traškūs, o ryžių sotumą labai maloniai paslėpė obuoliai - mums netikėtas derinys. Ir aišku sulaukėme seitano kepsnio - t.y. iš kviečių baltymų pagaminta"mėsa" - šįkart pateikta kataifi tešloje su keptais šparagais ir degintų bulvių piure (degintų bulvių piur ypač maloniai priminė anakardžius). Niekur skonio netrūko - galima lažintis, kad bet kuris mėsą mėgstantis žmogus ten labai maloniai pavalgytų (mums seitano kepsnys apskritai priminė švelniai paruoštą vištieną). Paragavome 7 patiekalų iš naujojo a la carte meniu - ir išvažiavome tikrai neapsunkusios, kas tikrai būtų buvę po patiekalų su mėsa. 

 

MONŲ MONAI VERDIKTAS: verta. Ir drąsiai verta net jeigu bijai atsisakyt mėsos ar be jos negali - pamatysi daržoves kitaip:)

 

Ir žinai – kadangi net savo visiškus mėsiaėdžius vyrus po truputį lenkiame link mėsos mažinimo (patikėkit, tikrai prieš kelis metus nebūtų niekas patikėjęs (ir mes pačios:), kad jie valgys burokėlių burgerį ar mėgausis vakarienei lęšių salotom su burokėliais, o dažnesnė vakarienė bus ne mėsa, o žuvis) – kita mūsų kelionė bus jau su antromis pusėmis į vieną skaniausių restoranų Vilniuje (taip, vieną skaniausių apskritai) Alive. O dėl tokių vietų apskritai pagalvojame, kad gerai būtų gyventi sostinėje:) ačiū Alive už kvietimą!

 

P.S. šefas žadėjo pasidalinti vienu iš a la carte meniu receptų - jis mūsų blog'e jau greitai:)

 

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload