Probiotikai žarnyno sveikatai ir imunitetui, ir dar daug kam

February 15, 2017

 

 

Neseniai pradėjome naują imunitetui svarbią temą apie žarnyną. Šioje temoje ypač svarbu aptarti probiotikus – kodėl? Ogi todėl, kad jie labai svarbūs mūsų žarnyno sveikatai. Tad apie viską nuo pradžių:

 

Kas yra probiotikai?

 

Tai yra gyvi mikroorganizmai,  gyvos bakterijos, kuri yra vienaip ar kitaip naudinga mūsų organizmui. Jie gyvena mūsų kūne, mes galime juos valgyti arba vartoti kaip papildus.

 

Probiotikai padeda nuo:

-dirgliosios žarnos sindromo,

-infekcinio viduriavimo,

-pilvo pūtimo,

-antibiotikų sukelto viduriavimo,

-odos problemų,

-norint sumažinti alergijų riziką bei

-sumažinti riziką susirgti peršalimo ligomis,

-norint sustiprinti šlapimo takų ir vaginalinę sveikatą.

 

Skaičiuojant mikroorganizmų skaičių mūsų organizme – jų yra net 10 kartų daugiau nei mūsų ląstelių. Tačiau tai yra itin maži organizmai, todėl jų svoris sudaro 1-2 kilogramus mūsų svorio (cha, sekantį kartą stojant ant svarstyklių drąsiai gali atimti tuos kilogramus nuo svorio:)

 

Žarnyne yra nuo 500 iki 2000 bakterijų rūšių.

Daugiau nei 40 ligų yra siejama su bakterijų disbalansu žarnyne.

 

Kas naujo moksle apie probiotikus?

 

Naujausi tyrimai rodo, kad gali būti, jog probiotikai mažina riziką susirgti gripu, gydo nuo inkstų akmenų, saugo nuo dantenų ligų ir mažina dantų apnašas, kovoja su antibiotikams atspariomis bakterijomis, gydo nuo tam tikrų kepenų ligų, padeda autizmu sergantiems, mažina cholesterolį, mažina riziką susirgti tam tikromis vėžio formomis, padeda numesti svorio ir padeda nuo aknės. Žodžiu, nemažai, dar ne garantuotai įrodyta, bet iš esmės – jei yra mados medicinoje tai probiotikai dabar yra ant bangos ir tiriami skersai išilgai.  

 

Įdomesni tyrimai apie probiotikus:

 

  • Viename tyrime sveikoms pelėms buvo perkelta nutukusio žmogaus žarnyno bakterijų – spėkit kas nutiko – sveikos pelės nutuko.

  • Autizmu sergančių žmonių žarnyno bakterijos skiriasi nuo nesergančių – nėra aišku koks ryšys – kolkas neaiškus ryšys tarp bakterijų ir autizmo, tačiau visgi jie kažkaip susiję. Beje naujausi tyrimai su gyvūnais rodo, kad gydant probiotikais sušvelninamas autistiškas elgesys.

  • Pasirodo, yra tokia bakterija toxoplasma (na ją jau žinojom) - ji gali daugintis tik kačių žarnynuose. Bet ja apsikrėsti gali ir žmonės, ir kiti žinduoliai, ir pelės. ĮDOMU tai, kad kai pelės apsikrečia šia bakterija - jos nustoja bijoti kačių (būtent kačių!) ir spėkit, kas nutinka, - katės suvalgo tas kvailai bebaimes peles...ir toxoplasma gondii bakterija grįžta ten, kur gali toliau daugintis. Ta prasme, Tu įsivaizduok - kažkoks mikroorganizmas taip paveikia smegenis, kad grįžtų ten, kur jai gerai. Mums ši informacija buvo tokia...VAU - įsivaizduok, kiek bakterijos gali įtakoti ir mūsų smegenis, ir iš tiesų nemažai mokslininkų dabar diskutuoja apie ateities galimybes - skirtingom bakterijom, jų "kokteiliais" gydyti pačias įvairiausias ligas. 

Jeigu sakysi, kad čia kažkoks naujų laikų išradimas – tikrai ne. Taip, šiais laikais atsirado probiotikų papildai, kurių anksčiau nebuvo, bet pats raugintas maistas buvo jau senų senovėje, ypač kol nebuvo šaldytuvų – vienas iš būdų išsaugoti maistą valgomą buvo būtent maisto fermentavimas. Ir jo buvo valgoma nemažai. Iš tiesų buvo labai smagu skaityti amerikiečių daktarų ar mokslininkų straipnius, kurie gyrė europiečių valgymo ypatumus - JAV nėra įprasta rauginti produktus, jie tikrai neturi kefyro, raugintų kopūstų, varškės.. 

 

Kodėl probiotikai ir žarnynas taip svarbu?

 

Pastaraisiais metais apskritai vis daugėja tyrimų, rodančių, kad virškinimo sistema turi daug svarbesnį vaidmenį nei buvo manoma iki šiol – vienas dalykas, jog teigiama, kad dauguma žmogaus imuniteto priklauso būtent nuo virškinimo. Taip pat naginėjama ir tai, kodėl virškinimas yra toks savarankiškas ir tam tikra prasme protingas – smegenys beveik nedalyvauja jo veikloje, o įsivaizduok kiek veiklos ten vyksta. Be to, mūsų virškinimo sistemoje yra tiek daug neuronų, kad būtų tiesiog neteisinga galvoti, jog visi jie tik tam, kad būtų suvirškinta pietų dešrelė. Dar įdomu tai, kad virškinimo sistemoje netgi randama skonio receptorių (kam žarnoms skonio receptoriai - velnias žino). Ir darosi dar įdomiau - pasirodo, kad būtent iš žarnyno siunčiami signalai mūsų galvos smegenims "kaip jaustis" - ta prasme - žarnynas gali lemti mūsų dienos nuotaikas. Žarnyne sukuriamas beveik visas organizmo seratoninas - laimės hormonas. 

 

Ką dar gero veikia probiotikai?

 

Gamina vitaminą B12, vitaminą K2.

Neleidžia veistis blogosioms bakterijoms, meilėms Ir grybeliams.

Gamina enzimus.

Stimuliuoja antikūnų T ląstelių gamybą.

 

Žodžiu, tie maži organizmai nuveikia labai daug darbo mūsų naudai. Ir informacija kaip jų geriausia gauti - jau kitame straipsnyje (nenorėjome labai užsitęsti:)

 

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload