Baisūs antibiotikai

February 21, 2017

 

Nežinojom kaip baisiai pavadint šitą straipsnį, kad atkreiptume dėmesį - tai tiesiog ir pavadinom baisūs antibiotikai. Čia mums labai opi tema, nes ir pačios girdim aplink, ir statistika rodo, ir ypač užsienio žiniasklaida kalba, ir Lietuvoje vis dažniau rasi straipsnių šia tema – žmonės vartoja antibiotikus netinkamai, jų vartoja per daug, juos net ir gydytojai išrašo dažnai be reikalo (ne mūsų išmonė), o juk jie visiškai suniokoja imunitetą, išnaikina žarnyno bakterijas ir palieka žmogų ypač pažeidžiamą, o ką jau kalbėti apie vaiką.

 

Nesupraskit neteisinga – mes už antibiotikus, BET tada kai jų reikia, kai kraujo tyrimai rodo, kad reikia, o ne “dėl viso pikto”, nes “jau seniai serga”, nes “pradėjo kosėti kaip praeitą kartą”, nes “profilatiškai” – įsivaizduoji, čia yra realūs mūsų girdėti pavyzdžiai, kodėl moterys duoda antibiotikus savo vaikams. Profilaktiškai?! Antibiotikai silpnina imunitetą – juos reikia vartoti tik tada, kai tikrai reikia.

 

Todėl antibiotikams skyrėm net du straipsnius norėdamos padėti dar geriau įsisąmoninti, kas jie yra, kada reiktų vartoti ir kitus niuansus, kurių yra šeimos gydytojo reiktų paklausti.

 

 

Kas yra antibiotikai? 

 

 

Antibiotikai – antibakteriniai vaistai, kurie naudojami būtent bakterinėms infekcijoms gydyti. Jie arba žudo bakterijas, arba neleidžia joms daugintis. Antibiotikai būna plataus spektro (jie žudo daug rūšių bakterijų) bei siauro spektro (jie sukurti susidoroti tik su tam tikromis rūšimis).

 

Pastebėjome tokį neteisingą supratimą, kad antibiotikai yra stiprūs vaistai. Na taip, jie yra stiprūs vaistai, bet ne ta prasme. T.y. nėra taip, kad jei stipriai peršalai ir Coldrex neveikia tai reikia "stipresnių vaistų" antibiotikų -NE, NE ir dar kartą NE. Antibiotikai yra tiesiog KITOKIE vaistai KITOKIOMS ligoms. Antibiotikai veikia tik BAKTERINIAMS susirgimams - jie neveikia nuo peršalimo, gripo, bronchito, virusinių susirgimų ir pan. 

 

Antibiotikus išrado Alexander Fleming 1928 m. 1945 metais jis atsiimdamas Nobelio premiją pasakė, jog atsainus žmogus netinkamai vartodamas antibiotikus sukurs savyje antibiotikams atsparių bakterijų – taigi jau tada jis išpranašavo situaciją, kurią turime šiandien.

 

 

Neteisingas antibiotikų vartojimas kuria bakterijas atsparias patiems antibiotikams

 

 

Bakterijų atsparumas antibiotikams yra išskiriama kaip viena svarbiausių sveikatos problemų šiandien. Europoje kasmet 25.000 žmonių miršta nuo antibiotikams atsparių bakterijų. Panašus skaičius yra ir JAV.

 

Tyrimas JAV parodė, kad gydytojai dažniau skiria antibiotikus, jie jų klausia ar tikisi pacientai. Taip pat – skaičiuojama, kad nuo 30% iki 50% antibiotikų skiriama be reikalo – t.y. tais atvejais, kai jie nepadeda ir jų skirti nereikėtų.

 

 

 

Atsparumas antibiotikams reiškia:

-reikalingus dar stipresnius vaistus

-išaugusį mirčių skaičių nuo infekcijų

-dažnesnius vizitus pas gydytojus

-ilgesnį gulėjimo laiką ligoninėje

-daugiau komplikacijų

-ilgesnį sveikimo laikotarpį

-brangesnį gydymą

 

Dėl visų šių priežasčių daug šalių jau kuria priemones ar programas, kad kuo labiau mažinti nereikalingą antibiotikų vartojimą. Daugkur rekomenduojama antibiotikus skirti tik padarius kraujo tyrimą, o ne tik iš simptomų ir paklausymo ar apžiūros. Juolab, kad kraujo tyrimas yra nemokamas. Radome namažai kritiškų mokslininkų ar gydytojų nuomonių – NEGALIMA skirti antibiotikų tik iš apžiūros.

 

NETINKAMAS antibiotikų vartojimas tik sukelia problemų ateičiai, nes organizmas tampa vis atsparesnis antibiotikams. Jeigu nesugeriamas pilnas antibiotikų kursas (TAIP – dažnai juk būna – gėrei gėrei antibiotikus, po kelių dienų atrodo lyg pasveikai, ir metei gert – o iš tikrųjų reikia išgerti pilną antibiotikų kursą kiek nurodo gydytoja, nesvarbu kaip puikiai besijaustum – nes taip nužudomos visos bakterijos, o jei meti gerti – tada organizme lieka dalis bakterijų, jos tampa atsparios vartotiems antibiotikams ir tik ir laukia pratrūkti infekciniu proveržiu vėl, o tada jau senieji antibiotikai nebeveiks).

 

Kaip atsiranda bakterijų atsparumas antibiotikams? Jeigu antibiotikai netinkamai vartojami ir lieka bakterijų, kurios jau išmoksta apsisaugoti nuo antibiotikų, jos pradeda daugintis ir, žinoma, perduoda tą atsparumo antibiotikams savybę savo “palikuonims”. Jeigu antibiotikai vartojami ir be reikalo – jie vistiek puola bakterijas, gerąsias bei tas, kurios organizme gyvena lyg neutralios – ir kas svarbiausia, kad ir jos išmoksta to atsparumo antibiotikams ir vėliau jį perduodam kitoms.

 

Kitas dalykas – naujas tyrimas atliktas Vokietijoje su pelėmis (mhm, žinome, kad pelės ne žmonės, bet..) – parodė, kad pelėms, kurios vartojo plataus spektro antibiotikus, sulėtėjo smegenų ląstelių vystymasis hipokampe, pelės suprastėjo atmintis ir sumažėjo baltųjų kraujo kūnelių (tų pačių, kurie kovoja su infekcijomis ir virusais).

 

Taip pat yra ir tyrimų su žmonėmis, kurie rodo kaip suprastėja imuninė funkcija, ypač vaikams, nes nuo gimimo vaikų imunitetas po truputį statosi ir stiprėja. Kaip žinoma – nemaža dalis imuniteto priklauso nuo žarnyno ir jo gerųjų bakterijų, o antibiotikai neskirdami gerųjų nuo blogųjų šluoja viską iš eilės. Reiškia tai, ką mažas vikučio organizmas lipdė, per vieną antibiotikų kursą gali būti labai stipriai sugadinta. Jau nekalbant apie dažną antibiotikų vartojimą.

 

Jau rytoj įkelsime antibiotikų atmintinę, kad galėtum žinoti ką daryti, ko nedaryti ir ko klausti gydytojo.

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload