Ignas Bakėjus - geriausios mintys

April 3, 2017

Susitikome su Ignu (pasisekė - Kaune!) ir interviu gavosi VISIŠKAI kitoks nei tikėjomės. Atrodo padarėm namų darbus, perskaitėm iki tol rastus visus interviu su Ignu, bet interviu buvo...kitoks. Galvojom pakalbėsim kaip žmonės apie sportą, apie Insanity, apie tai, kiek sportas užima jo gyvenimo, buvom klausimų net apie cukrų jo mityboje pasirašiusios, nors kalba pasisuko visai kitu keliu. O gavosi net ne interviu, o mini terapija mums:)) TIEK daug sužinojom, gavom užduočių iš Igno, Milda priėmė 3 dienų TAIP viskam iššūkį, išvis buvom taip giliai "paklibintos", kad dar dabar kai kurios Igno mintys kabo galvoje - Ačiū Tau, Ignai:) Beje, susitikome dėl interviu restorane - ten Ignas pietavo su draugais ir savo žmona. Na negalime nepaminėti, kad kažką nuostabaus ji turi, kažkokią kosminę ramybę. Žinot kaip kartais būna - nereikia net pabendraut su žmogumi, o jauti, kad jis kažką tokio turi. Išgirdome, kad ji domisi šeimų santykiais, gilinasi kaip juos tobulinti, gal kažkada nuspręs tuo pasidalinti - be galo to lauktume, nes jų bendravimas toks šiltas, natūralus, kupinas ramybės, kad norėtųsi tą imti ir op nukopijuoti sau:) ir dar kartelį padėkosim jai, kad palaukė kol išklausinėjom Igną, o jis mus:)) tai va - o iš viso ilgiausio interviu nusprendėme paimti geriausias, mūsų nuomone, Igno mintis - kurios, tikimės, ir Tave užkabins:) 

 

 

 

 Pradėjome nuo Žaibiško interviu (mes greitai išvardinam porą pasirinkimų, o Ignas žaibiškai turi pasirinkti vieną iš jų):

 

Kriaušė Obuolys

Pica Steikas

Jūra Ežeras

Kava Arbata

Atostogos: Pležas Kalnai

Vaikai: 3 ar 5

Šeima Darbas

Lietuva Pasaulis

Krepšinis Futbolas

Naktis Diena

Rytas Vakaras

Katė Šuo

Pritūpimai Atsilenkimai

Bėgimas Dviračiai

Maratonas Sprintas

Žuvis Salotos

Procesas Rezultatas

 

3 žodžiai apie Igną Bakėjų: "Aš esu Ugnis"

 

Sportas Igno gyvenime yra nuo 8-erių metų, paklausėme ar net paauglystėje nebuvo tingiu/nenoriu/nereikia/kam?: "Buvo, bet gal daugiau per kitus buvo, kai mačiau, kad vis kas nors pradeda nutrūkinėt nuo sporto ir aš kažkaip vis klausdavau - kaip čia atsitiko? nedegi sportu? nenori judėt? Ir kažkuriuo momentu ir man tas atėjo, bet atėjo tuo momentu, kai atėjo supratimas: "Nebebus iš manęs NBA žvaigždė, Bakėjau". 

 

Tada klausiam - jei tuo momentu atkrito sportas, kuo tada nusprendei būti "užaugęs"?: "Sporto aš neatmečiau, žinok aš pamačiau, kad sportas mane apsaugojo nuo tų visų nukrypimų labai stiprių. O kuo būsiu užaugęs...tokio dalyko susigalvojęs neturėjau ir iš tikrųjų tik kai man būnant 26-ių metų uždavė tokį klausimą - tada aš ir pasakiau. Ai 16-kos galvojau du dalykus: būsiu krepšininkas ir būsiu geriausias tėtis savo vaikams, geriausias vyras savo žmonai, sūnus savo tėvams ir brolis sesėm broliam."

 

Ignas žaidė krepšinį, tada perėjo į bėgimą: "Man įskiepytas profesionaus požiūris į sportą: tad į bėgimą iš krepšinio irgi perėjau profesionaliai, su treneriu, varžytis, maratonai, laikas, kuo greičiau, kokia avalynė, kokia apranga, kokius papildus gert.. Aš visą gyvenimą taip buvau augintas. Bet vienu momentu atėjo toks BAM: pala, tu turi žmoną, tu turi vaiką, kokia maratonai? kokie paryžiai? kokie bostonai? atsipeikėk. Tada perėjau į štangas, bet ten vieną dieną uždaviau sau klausimą - ar planuoju tai daryti visą likusį gyvenimą? Na ne. Tada kam? Ir buvau paieškose. Ir man pasiūlė pabandyti WOD'us (Workout of the Day) - o ten žinai tarkim reikia daryti handstand pushups'us - ant rankų atsistojus daryti atsispaudimus - o aš net iki sienos atsistot negaliu, o dar atsispaudimą padaryti? Tu juokauji? (juokiasi) Ir kažkaip neužkabino. O kai sužinojau apie Insanity - iškart parsisiunčiau, iš karto pasidariau pirmą treniruotę ir supratau, kad MANO.

 

Iškart susidomėjom ar to ir užtenka? Ar žmonės negalintys apsilankyti Igno klubuose gali taip paprastai KAIP PATS IGNAS sportuoti namie? - Igno atsakymas: "Žinoma". 

 

 

 

Ir Ignas toliau pasakoja apie Insanity, kaip gi šis sportas jį užkabino: "Buvo iššūkis - aš darau apšilimą ir man jau ragas, baigiu treniruotę ir aš kiaurai šlapias - buvo žiauriai didelis iššūkis. Ryta atsikeli - šikną skauda, viską skauda ir aš galvoju - metus laiko kačialinuosi su svoriais ir nėra jokio rezultato, o čia po vienos dienos aš jaučiu visą savo kūną. Padariau visą programą - 2 mėnesius. Ir gavau ką norėjau - norėjau six packo - bam six packas, norėjau kažkur išsiryškint raumenis - bam yra. Ir toliau dar didesni rezultatai buvo. O tam juk nereikia jokios įrangos, jokių salių, nieko. Ir sugalvojau pasidalint su kitais."

 

O būna tokių etapų, kad nesportuotum? "Taip, aišku būna. Ypatingai, kai supratau, kad ne sporte esmė. Būna ir po savaitę nepasportuoju. Bet tada aš galvoju kaip susirinkti tą aktyvumą, troleibuse sportuoju, stotelėje sportuoju, pergalvoju, ką jau tądien dariau - kojom dariau, presui dariau, gal rankom nedariau - bet žiūriu, kad per visą dieną vistiek to aktyvumo susirinktų. Labai svarbu, kaip ir su maistu žmonėm būtų - kažką ne to suvalgo ir plaka save, na negerai, taip pat ir jei nepasportuoji - vadinasi negali ir tiek. Turi aiškiai skirti ar tai tinginystė ir atkrisi dar dviem mėnesiam, ar tiesiog realiai nespėji. Jei nespėju - iškart galvoju kaip susirinkti tų pratimų per dieną."

 

Klausėm ir patarimo, kaip prasilaužti? Ignas daro pratimus išvis absoliučiai bet kur - gatvėj, stotelėj, troleibuse. Kaiiip padaryti tą persilaužimą - ėjau ėjau susikaustęs žiūrėdamas į asfaltą ir staiga pradedu daryti įtupstus vidury parduotuvės?: "Vienintelis klausimas tada - how bad do you want it? Nori pokyčio? Kaip žiauriai nori pokyčio? Nori? Daryk." 

 

"Dabar noriu pradėti daryti tokias visai RAW treniruotes - kai nesvarbu - lyja, sninga ar kas - vistiek pasirodom kažkur lauke ir darom. Tereikės pasirodyti. Nieko daugiau, ir viską gausi. Ir tų įtupstų, ir į bažnyčios stogą užlipt, ir griūti ant asfalto. Jei nori preso, bet nenori griūti ant asfalto ant alkūnių - reiškia nenori. Jei tau gėda pratimus padaryti kažkur troleibuse - reiškia tu nenori, reiškia tu sustosi bet kuriuo atveju. O jei tu pasirašai ir sau kuo daugiau tų ribų sugriauni tai, reiškia TAU nebėra ribų."

 

"Užtenka vieno žmogaus, kad pradėtų skleisti virusą."

 

"Jei vyras nežino, kur veda šeimą: tiek dvasiškai, tiek emociškai, tiek fiziškai galų gale - tai jis pats pasimetęs, pasiklydęs. Tada jis neperteikia savo žmonai nieko, neperteikia savo vaikams nieko ir tada ir jie visi pasiklydę. Ir man buvo toks momentas, kai nežinojau, tada ir klausiau - o ką daryt? Prisiklausiau paskaitų. Ir nusprendžiau viską daryt per širdį. Nes jei bijai - viską darai per protą. ir kol dariau per protą tai man ir strigo visi dalykai, buvo dvejonių, o kai pradėjau tik iš širdies eiti - visos baimės dingo. Aišku tų baimių vis atsiranda, bet man labai padeda stichijos: vanduo, oras, žemė, ugnis. Man padeda tarkim vanduo - eketė. Eketė žmonėm oi kaip padeda - tu kiekvieną dieną perkrauni organizmą, galima mesti rūkyti, išgydyti ligas, visus receptorius taip nubudini. Žemė - buvau užsikasęs žemėje tris valandas ir paskui į gyvenimą tokios situacijos atėjo. TIEK baimių ten paleidau. O pirma išbandyta stichija buvo oras, bet tik dabar tą suprantu. Martynas Driukas išmokė kvėpuoti ir po vieno tokio kvėpavimo man taip viskas pasidarė aišku: šitą taip daryti, aną taip daryti, šitą taip. Per vieną kartą. Su žeme dar padeda ryšį pajausti medžiai - kartą įlipau ir prasėdėjau ten valandą, ašaros bėgo. Ir iš esmės kuo tu sveikiau gyveni, sportuoji, juk visa tai leidžia organizmui geriau pajausti ryšį su stichijom. O ugnis - aš juk kasdien ugny...tai va - iš tokių dalykų ir gaunu energijos. O iš kur dar? Gyvendamas sveikai, pozityviai, bandydamas su niekuo nesipykti, dėkodamas iš ryto atsikėlęs visiems - bet kam, kas yra mano gyvenime. Dar labai daug pasikraunu iš bendruomenės." 

 

Dar pasiklausėme dėl tokio įdomaus perskaityto dalyko, jog Ignas yra 99% veganas - kągi tai reiškia?: "Mėsos išvis neegzistuoja. Tas vienas procentas tai koks nors vienas procentas. Anksčiau teko daug dirbti su veganais ir tiesiog pamačiau, kad jie daug pyksta, daug kritikuoja - kodėl tavo batai tokie ar kodėl tavo diržas toks, nors kai pasižiūri tai jie ir rūko, ir geria.. Žodžiu, nusprendžiau pasilikti sau tą sąvoką 'augalinė mityba' ir galbūt daugiau vegetarizmas. O mėsos nevalgau ne dėl to, kad save apribojau ir iš tikro jos noriu, ne, aš sąmoningai jos nevalgau, aš suvokiu kodėl nevalgau. Tiesiog. O kas ką pasakys - man nerūpi. Dar buvo toks etapas, kai mečiau gerti ir norėjau, kad ir kiti negertų - labai kišausi į kitų gyvenimus, tas pats buvo su maistu, gal trumpiau - siuntinėjau visiems video, kad nustotų valgyt mėsą, bet galų gale supratau, kad reikia pradėt nuo savęs. Pradėk nuo savęs. Aš nustojau valgyti mėsą ir tada šeima tai kažkiek perėmė, dabar nebevalgo mėsos."

 

Kokie trys pagrindiniai principai kaip auginti laimingą vaiką? "Pradėk nuo savęs. Vaikas bus toks, koks tu. Jei tu netobulėji - tai tavo vaikas bus tavo kopija, koks tu bebūsi. Mūsų tėvai su savo galimybėm ką galėjo, tą perteikė. Gal neišmokė facebook'u naudotis ar kompiuteriu, bet išmokė pamatinius dalykus:  pavyzdžiui, mano tėvai - gražiai gyveno, nesvetimoteriavo, nevartojo alkoholio - va tokius dalykus ir man kažkuriam etape, kai buvo gal 20 metų, atėjo į galvą mintis - ei, manęs to nemokė, ką tu čia darai? kam tau tas alkoholis? Dėl to 21-erių metų ir atsisakiau alkoholio. Ir išvis - kodėl aš jau šešiolikos norėjau vaikų? Nes aš juk iš penkių vaikų gražios šeimos. Ir jau tada galvojau - kaip fainai, ir aš taip noriu. O kai man atsirado pirmas vaikas, antras vaikas, supratau, kad palauk - nežinau, ką su jais daryt (juokiasi). O jie tada išvis pasmerkti - jei tu nežinai, tada jie juo labiau nieko nežino. Ir man gal vaikas kada ateis su cigarete rankoj ir sakys, kad tu lochas, čia mėsos nevalgei, nerūkei, sveikatinai visą Lietuvą, gal. O gal atsitiks kaip man - kad vieną dieną bum ir pagalvos, kad gi ne taip mane tėvai mokė. Bet pradėt nuo savęs reikia."

 

O kiek sporto vaikų gyvenime? "Na Bernardas dabar gavo pasiūlymą iš daktaro daugiau sportuot, nes stipriai auga tai reikia (juokiasi). O mes abu su žmona sportininkai-iškart čia gal futbolą, gal breiką - o jam? Jam to nereikia. Jie, vaikai, per dieną tiek prisisportuoja. Mes su savo sugadintu mąstymu galvojam "reikia treniruotės". Žmona sako vistiek reikia jį vesti.. Gerai, vesim - atsikelia vyresnėlis anksti, aš jį imu į mišką, varom aplink ežerą, pasportuojam. Jeigu neturi laiko ir nededi pastangų su savo vaiku - tada taip, gali per laiką kažkas išsivystyti. Tad reikia visada būti šalia. Aš juos ir į treniruotes pasiimu: Bernardas jau kartu veda treniruotes."

 

Ar dabar, kai Tave seka 70.000 žmonių, neslegia atsakomybė prieš juos? "Pasakysiu taip: galima viską daryti labai saugiai: pasibaigti mokslus, įgyti patirties ir kai jau jautiesi labai saugiai - tada pradedi daryti, Kitas būdas, kai pradedi daryti intuityviai: darai ir paskui pradeda eiti žinios, patirties, tu vis mokais, augi, mokais, augi ir galų gale ateina tas suvokimai kaip reikia daryti. Ir nėra teisingesnio dalyko. Gal vienam to užtenka, o kitam kito. O dėl atsakomybės.. visko buvo. Tarkim ateina žmogus, kuriam kelį skauda. Atrodo - kas man? Bet sėdu aiškintis - kas ir kaip, tada pamatom, kad ne sporto pasekmė tai yra. Pasirodo nemiega normaliai, avalynė prasta, nevalgo normaliai - jam padedi tai išspręst, žmogus laimingas. Arba atėjo mergina, kuriai pasirodo visada yra aukštas pulsas - daktarai ją iškart prigąsdino, kad jokių intensyvių sportų, tu gal juokauji - na toks daktarų darbas. O mes sėdim su ja ir kalbam - ji man pasakoja, kas jai vyksta, kas jai buvo, o aš jai sakau kaip aš galiu jai padėti - gal išimti intensyviausias treniruotės dalis, gal pakeist kai kuriuos pratimus, kad žmogus ne imtų ir dingtų, o galėtų užsiimti tuo, kuo nori. Aš nešu atsakomybę taip kaip už savo šeimą. Aš ją galiu prisiimti ir galiu ją panešti. Tik už kitus aš nieko nepadarysiu, nes jei bijai - jei tau Insanity nepatinka, na nedaryk, tik ar tau nepatinka jei net nebandei, ar tu tiesiog bijai, save apriboji. Nes yra tas jausmas, kai darai plank'ą ant žolės lietui lyjant, išspaudi iš savęs viską, ką gali, ir grįžti namo kaip nugalėtoja, tu save nugalėjai - pasakoji savo draugėm, o jos tikrai to nesupranta."

Na ir likusią dalį pasiliekam sau:) tik paaiškinsim Mildos priimtą trijų dienų TAIP iššūkį - tris dienas visiems visiems visiems pasiūlymams reikia apsispręsti sakyti taip ir tik taip. Net jei tai papildomas automobilio draudimas ar kramtomos gumos pakelis pasiūlytas kasininkės. Ignas sakė, kad nuostabūs dalykais atsitinka per tas tris dienas, gauni tokius pasūlymus, kad vau - viena mergina taip iškeliavo motociklais aplink Europą:)) o būna ir niekas nieko kaip tyčia išvis nesiūlo, net puodelio kavos - tada turbūt esi savo vėžiose ir nėra kur ką tau likimui baksnoti:)) Beje, Mildai per tas tris dienas parašė iš Valandos su Rūta - ar nenorėtume filmuotis.. :D tad gal ir veikia?:)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload