Apsilankymas Sweet root

May 21, 2017

Pamenate, neseniai aplankėme Sweet root ir kalbėjomės apie viską - apie jų restoraną, jų filosofiją, apie jų kelią į tą filosofiją, apie tvarumą ir socialinę atsakomybę - viskas skambėjo ir visdar skamba fantastiškai, bet paragaut vistiek reikia ar ne?:) Tad taip ir padarėm, kad pirmai progai pasitaikius apsilankėme paragaut jų degustacinio meniu. Ragavo ir skanavo Milda su savo vyru - tad jų atsiliepimą čia ir skaitysi:) 

O meniu atrodo taip:

 

 

 

Intriguoja? Tikrai taip. Sweet root laikosi tos dažno gero restorano tradicijos palikti šiek tiek paslapties. Bet paslapties dar daugiau prisideda dėl Sweet root filosofijos naudoti tik vietinius ir tik sezoninius produktus: tad dar labiau suintriguoja. Vyras, perskaitęs meniu, iškart užmetė, kas gi gali būti iš pirmų trijų patiekalų.. 

 

Taigi pirmasis patiekalas, kuris meniu įvardintas kaip 'Morkos, jogurtas, kanapių sėklos'..buvo sriuba, pagaminta iš raugintų pernykščių morkų su avies jogurrtu ir kanapių sėklų padažu. Vyrą taip sužavėjo avies jogurtas, kad norėjo pasiūlyti Sweet root juo ir prekiauti. Bet pripažinkim - vau - kai tikrų šviežių morkų ir tikro lietuviško daržo dar nėra, o gauni tokią ypatingą sriubą su užuominą tiek į praėjusią, tiek į ateinančią vasarą. 

 

'Varškė, agrastai, balandos' - mūsų vienas iš vakaro top patiekalų, tai buvo nuostabūs, burnoje tirpstantys varškėtukai. Nuostabiai priderintos jau šių metų žolelės, pieno padažas, riešutai. Pirštus apsilaižyt buvo galima ir vienas iš tų patiekalų, kur po to šaukštu bandai išgramdyti paskutinius padažo lašelius. 

 

'Grikiai, daigai, saulėgrąžos' - daigintų grikių košė, kurią bandysime supaprastintai gamintis ir namuose, įtariam, kad bus vieni populiariausių mūsų pusryčių ateinančiu metu. 

 

'Eršketas, bulvės, dilgėlės' - čia mūsų su vyru nuomonės išsiskyrė, nes vyrui pritrūko eršketo - nes iš šių ingredientų buvo pagaminta nuostabi aliuzija į turbūt tradicinę baltą mišrainę, bet taip skoningai ir skaniai, kad būčiau dar ir vyro dalį suvalgius...bulvė - ne paprata, o rauginta, naminis majonezas, kurio patiekta nedaug, šalia, tiesiog skanavimui, džiovintas eršketas ir dilgėlės - man tai buvo nerealus derinys. Na o vyras pasigedo didelio gabalo eršketo filė.

 

'Jaučio žandai, burokėliai, nakvišų lapai' - burnoje tirpstantys koldūnai. Jaučio žandą įpratę gauti minkštą ir taip pat burnoje tirpstantį, vienas mūsų mėgstamesnių patiekalų, bet kai jie pateikti koldūnuose, kai koldūnų tešla pagaminta taip, kad norisi pasiklausti recepto - nes tiesiog tobulai atitaikyta: ne per plona kaip būna rytietiškuose koldūnuose, ne per stora kaip būna parduotuvės koldūnų ar naminių koldūnų, o tiesiog tokia ir tiek, kiek turi būti. 

 

'Kiauliena, svogūnai, bobausiai' - 4 būdais paruošta kiauliena (beje, jau ir kiauliena mums buvo naujiena, senokai geram restorane jos nematėm), galbūt ne įspūdingiausias vakaro patiekalas, bet priekaištų neturėjom.

 

Ir nuostabus, nuostabus desertas: 'Svarainiai, moliūgai, obuoliai'. Gerai, prisipažinsim skaniausi desertai yra Kaune Uokse, tikrai. Žinokit jie tikrai ten moka taip pagaminti, kad kaskart nustebina, būna originalu, bet ir kartu be galo skanu. Ir kai tik išbandom naują restoraną visada ties desertu liekam prie tos pačios nuomonės: geriausi desertai Kauno Uokse. Ir šįkart turim pripažint - lygiosios! Nuostabiai nustebino. 3kart VAU. 

 

Restoranas labai jaukus - tą jau sakėm po interviu, aptarnavimas - fantastiškas, padavėja ir papasakoja apie vynus, ir apie pačius patiekalus, ir atsako į tokius klausimus kur galbūt galėtų ir nežinot. Po tokio aptarnavimo mes dažnai paklausiam savęs - iš kur tokių žmonių randa? Ir pats Sigitas ateina paklausia kas ir kaip (išklauso vyro nusiskundimą dėl eršketo ir juokdamasis pasako, kad įdomu ko vyras tada tikėsis iš jaučio žandų), prieina ir pats virtuvės šefas, žodžiu, be galo malonu ir pabendrauti: kaip visada džiaugiamės, mums tokios vakarienės jau ne vakariene tampa, o didele švente ir net sakytume atrakcija. O kai užsidegus pasakoju apie Sweet root patiekiamą kavą su lietuvio dizaino filtru Bro, padavėja iškart pasiūlo prieiti prie baro ir stebėti visą kavos paruošimo procedūrą (su svarstyklėm, tam tikros temperatūros vandeniu ir pan.) - aišku išsiruošiam stebėti, o kai ji ruošdama kavą užsimina, kad norėtųsi, jog kavos filtrai būtų ne dažyto tamsaus lino, o natūralesnės spalvos ir be dažų, supranti, kad visi Sweet root'e taiiip giliai užsikrėtę jų filosifja, kad jų laukia dar labai daug gražių dalykų ir jie tikrai sukurs dar daug visko gražaus, skanaus ir seno-naujo (o beje kava - tikrai super, pripažino ir vyras, tad ir vėl norisi pasiklausti na ne recepto, o pupelių rūšies (dėl malimo rupumo vėlgi mums jau viską išaiškino)). Realiai, kai žiūri į meniu, matai, kad maistas bus pagamintas na...iš nieko, jokių austrių, tunų, brandintų australijos jautienų - nieko tokio...blizgančio:) ir kai iš to 'nieko', kuris liko po praeitų metų derliaus ir kas bepradėję dygti šiemet, sukurtas toks skanus maistas telieka atsisveikinant pasakyti, jog buvo be galo BE GALO skanu, šiaip dabar galvoju, kad reikėjo ir dar daugiau gerų žodžių pasakyti:) 

 

MONŲ MONŲ VERDIKTAS: ...kada vėl?:) 

 

P.S. o čia gražiausias sąrašas ūkininkų su kurių pagalba sukurtas meniu:)

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload