Dviese - ne su antra puse, o su vaiku

June 11, 2017

Ateina momentas ir dažnoje šeimoje atsiranda trečias - tik ne tas trečias, kur iš tarnybinio romano, o tas trečias - stebuklas, vaikas:) o paskui dažnai seka ir ketvirtas - irgi ne iš romano:)) ir irgi stebuklas, ir irgi vaikas:) tad šis straipnis galbūt subalansuotas toms šeimoms, kuriose yra daugiau nei vienas vaikas, bet kartu skaitytinas ir tiems tėveliams, kurie turi tik vieną - galbūt idėjų rasite ir jūs. 

 

Turbūt kiekviena dirbanti mama dažnai pasijunta kaip voverė rate, užsukta rutinoje, pavargusi, nerandanti kokybiško laiko šeimai, vaikams ir, žinoma, brangiausiam vyrui - ir dažnai tą stengiamasi kompensuoti buvimu kartu - ir nuostabu, duokdie visos šeimos laisvą laiką leistų kažkaip savais būdais kartu. Čia puiku ir taškas. BET labai dažnai pamirštamas laikas tik dviese - dviese su vaiku. Kartais dviese su vienu, kartais dviese su kitu. Bet dviese - ne visiems keturiems, ne visiems penkiems ar pan. 

 

Milda tokį laiką su savo vyresniu vaiku - Jurgiu, kuriam jau visi du su puse - atrado, kai gimė jos Onytė (jai tuoj metukai) - labai greitai suprato (o iš mažų vaikų labai greitai ir matosi, kad kažkas negerai - jie nuslėpti juk nelabai moka), kad Jurgiui trūksta mamos. Jurgis sesę mylėjo ir myli, jos nepavydi, neskriaudžia (apart atsitiktinius pastūmimus ar bandymus "padėt greičiau ropot":))) ir viskas nuo pat pradžių daug geriau nei tikėjosi, BET vis tik pradėjo matytis, jog jam kyla įtampa, jis pradeda nepagrįstai pykti ant mamos, kartais ant tėčio ir kažkoks apskritai nervingesnis pasidarė - ir buvo nuostabu, kad Milda prisiminė, jog vienoj knygoj skaitė kaip svarbu tas laikas dviese - nors atrodo galėtume visi keturiese, bet ne - leisti laiką dviese. Ir dabar kiekvieną savaitę Milda susigalvoja veiklos tik jiems dviems su Jurgiu - nuostabu buvo tai, kad vos po poros savaičių Jurgis grįžo į savo vėžes ir nuo tada viskas ko kartais reikia..tik papildomo laiko dviese:) 

 

 

 

O Dovilė.. Dovilė nuostabi mama (cha, čia rašo Milda tad kiek nori, tiek ir giria:))) - ji visada labai gražiai lipdė savo šeimą, visada jie prisigalvodavo visokių veiklų, kelionių, žaidimų, BET ir vėl - labai gražu ir labai labai girtina, bet visada tik keturiese. O to laiko DVIESE ir nebuvo. Todėl ėmė ir nusikopijavo nuo Mildos - pasidarė laiko dviese - atėjo savaitgalis ir ji su Radvilu į muziejų ir knygyno kavinę, o jos Evaldas su Vakariu į sporto klubą. Ir buvo nuostabu!:D - vaikai vienas kito pasiilgdavo, visaip kitaip bendraudavo, pasipasakodavo ir apskritai buvo gera tiesiog...pabūti atskirai, kokybiškai. 

 

Tad mums šis būdas suveikė - labai skirtingo amžiaus vaikams, skirtingų charakterių vaikams, bet visiems vienodai puikiai suveikė. Ir žinom pavyzdžių, kai mamos sako nė už ką neatskirtų savo vaikų - jei šeimai, tai kaip kumštis, bet mes norim pabandyti įkalbėti:)  ar leisi?:) 

 

Kodėl naudingas ir reikalingas toks laikas DVIESE? Įsiklausyk į argumentus:

 

-leidžiant laiką su visais vaikais (dviem, trim ar kiek jų beturit) - dažnai bendraujama tokiu būdu, kad tiktų visiems, lyg tai būtų vieno dydžio megztinis, kuris turėtų tikti kiekvienam vaikui. Bet vaikai yra unikalios asmenybės su savo unikaliais charakteriais ir kiekvienam labiau tinka galbūt...mažiukas pilkas megztinukas, o gal didelis raudonas megztinis, o gal M dydžio koks raštuotas su vienaragiais megztinis.. ar supranti, ką turim omeny? Kai lieki vienas/viena su vaiku - juk gali iškart pajausti, jog su vienu bendrauji vienaip, o su kitu - visai kitaip, vieną bandai padrąsint ir paskatinti, ir pagirti, o kitą galbūt kaip tik nori šiek tiek sukontroliuoti ir nukreipti teisinga linkme, net ir bendravimo tonas ar intonacija skiriasi. 

-bendraujant su visais apskritai daugiau žiūrima, kad vaikai turėtų ką veikti, kad nesipyktų, kad visi būtų sotūs/atsigėrę/sausi/nepamiršę savo mylimo žaisliuko/susidėję žaislų ir pan. - dar aišku yra ir sutuoktinis su kuriuo tada irgi natūraliai norisi pabendrauti ir vėl tas dėmesys išsitaško į visas puses

-kiekvienam vaikui reikia šeimos, bet taip pat reikia ir jausti, kad mamai ar tėčiui jis/ji yra nuostabiai brangus ir ypatingas - tokį jausmą, tą intymumo akimirką (jausmų prasme) labai sunku sukurti šeimos chaoso aplinkoje. Vaikui labai nuostabu žinoti, kad mamytė myli jį ir sesę, ir dar tėtį, bet jam taip pat labai reikia žinoti, kad mamytė myli JĮ, kad JIS jai rūpi, kad JIS jai įdomus, kad su JUO ji nori pabūti kartu. 

-kiek kartų tu pati ar pats atsivėrei kam nors, kai yra daugiau žmonių aplink? Žinoma, sakysi - taigi čia visai pipiriukai, ką ten trimečiui ar šešiamečiui atsivėrinėt, bet ir jo emocinis pasaulis jau auga, ir jam tas buvimas DVIESE yra labai reikalingas ir pabūt kartu tam saugiam emociniam glėby tik su mama ar tik su tėčiu yra labai naudinga vaikui emociškai. Mes ir patys juk mėgstam susitikti su visa šeima ar ne? Bet mėgstam susitikti ir tik mama, ar tik su tėčiu, mėgstam susitikti nebūtinai su keliom geriausiom draugėm, bet su viena geriausia drauge, kad dėmesys būtų maksimaliai tik jos tau, o tavo jai - čia turbūt geriausias pavyzdys - juk ne kaskart susitinki su visom keturiom, trim ar šešiom draugėm? Dažnai smagu pabendraut tik dviese. Tai kodėl šeimoj dažnam atrodo, kad reikia visada tik kartu ir laiko dviese visai nereikia? 

-Radome dar labai gerą pediatro paaiškinimą, kodėl toks laikas reikalingas: vaikas yra asmenybė nuo pat gimimo, ne viską jo galvoje sukuriame mes ir labai svarbu žinoti, kas jo galvelėje dedasi. Laikas dviese yra puiki galimybė bandyti suprasti, kokį vaiką augini ir ką jis galvoja, o kartu ir parodyti, koks žmogus esi Tu ir ką Tu galvoji - va ši sakinio pabaiga mus sustabdė. Juk tikrai - vis galvojam apie vaiką, bet nesuprantam, kad ir vaikui reikia daugiau pamatyti...tavęs, žinoti, ką tu galvoji. Jei neformuosi jo tu, tai formuos kažkas kitas.. Tie dviejų pokalbiai yra nuostabus būdas vienas kitam pažinti.

-Dažnas žodis, kurį mes girdime pastaruoju metu, yra empatija - jog ji labai svarbi žmogaus sėkmei darbe ir jog ją reikia ugdyti nuo vaikystės. Taigi pasirodo laikas dviese, kai tu įsiklausai į vaiką, gyveni jo emocijom, jį drąsini/guodi/linksmini/kalbini/išklausai ir t.t. būtent moko jį būti empatišku; suprasti ir įsigyventi į kitą. 

-Toks laikas dviese ypatingai ypatingai ypatingai svarbus svarbesniais gyvenimo momentais: kai vaikas keičia mokyklą, darželį, pradeda eit į pirmą klasę, pakeičia darželį vaiko geriausias draugas, atsiranda naujas šeimos narys, tu pakeiti darbą (gal ta įtampa ar jaudulys, kurį tu jauti vis tik matosi ir vaikams?) ir pan.

-Na ir po galais - turim 365 dienas per metus, ar tikrai tikrai niekaip nerasi laiko pabūti bent dvylika, bent dvylika kartų per metus su vaiku tik dviese?? Ir ar tikrai šeima sugrius/subyrės/išsiskirs ir išsitaškys į visas šalis jei vis tik atsiskirsit tam vienam pusdieniui kartą per mėnesį (nors rekomenduojam ir dažniau:)))? 

 

Tikimės, jog įkalbėjom bent pabandyti/atnaujinti tokį laiko leidimą:) o kitame straipsnyje rasi idėjas kaip tokį laiką įgyvendinti ir išlaikyti šeimoje:)

GERO LAIKO DVIESE su vaiku! 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload