INTERVIU su Lile

August 31, 2017

Buvome susitikusios tiesą pasakius kiek seniau, bet interviu išeina tik dabar (kartais taip jau būna:). Tad liko jis vasaros pabaigai - ir tas nuostabu. Lilė yra siaubingai labai pozityvus žmogus - kertam lažybų, kad ji nėkiek nesijaudina, kad ateina ruduo ir kad šiandien paskutinė vasaros diena. Savo teigiama energija gali užkrėsti per vieną pokalbį ir tikrai džiaugiamės, kad dirba tokį darbą - konsutuoja kitus žmones, kitus moko jogos ir taip gali 'prisiliesti' prie labai daug žmonių, pabūti pavyzdžiu daugeliui. Taigi - su šypsena - interviu su Lile iš Rojaus daržo arba Rojaus daržo Lile:) 

 

 

 

Studijavai maisto pramonę, ar studijavai jau galvodama apie Rojaus daržą ar nelabai?

 

Aš iš pradžių buvau nesėkmingai įstojusi Škotijoje, taip pat į specialybę susijusią su maistu, bet man ten labai nepatiko, todėl prieš rinkadamasi kur studijuoti Lietuvoje, peržiūrėjau maisto pramonės programą ir labai patiko dėstomi dalykai: dietologija, miesto chemija, maisto gamyba, marketingas ir panašiai. Aš tikrai žinojau, kad noriu kažko su sveika gyvensena ir su maistu, bet aš nieko neįsivaizdavau, ką aš toliau darysiu. 

 

O kada atsirado sveika mityba tavo gyvenime? 

 

Jau mokykloje. Man būdavo labai įdomu, aš vis susigalvodavau kokią mandarinų dieną ir panašiai, ir taip visad galvojau, kad vaisiai ir riešutai yra pats geriausias maistas pasaulyje. Aš jau į mokyklą eidavau su dėžute maisto ir bandelės buvo gal ne tai, kad blogis, bet aš jų tiesiog nepirkdavau, man atrodė tiesiog bevertis maistas. Valgykloje irgi nevalgydavau ir gal truputį buvau ta paranojikė, kur perskaitai etiketę ir oooočia tiek riebalų???? Gal truputį ir buvo man pasisukę (juokiasi). Tik problema, kad aš tuomet nieko apie sveiką mitybą gerai ir nežinojau. 

 

O mėsos kada atsisakei? 

 

Realiai toks pirmas atsisakymas buvo gal vienuoliktoj klasėj. Bet tai buvo tiesiog mano susigalvojimas, aš nelabai gerai jausdavausi nuo jos, man ji nebuvo skani. O valgiau dėl to, kad šeimoje valgydavo. Bet aš blogai jos atsisakiau - daug sportavau ir valgiau tik vaisius ir riešutus, ir snicker'į (juokiasi'). Tada turėjau problemų su sveikata ir daktaras taip ir pasakė, jei ir toliau taip žaisi su savo sveikata turėsi rimtų bėdų. Tada vėl grįžau prie mėsos valgymo. O dabar nevalgau mėsos turbūt jau porą metų. 

 

 Įdomu kokiu sportu užsiiminėjai mokykloje? Irgi joga?

 

Aš lankiau tenisą, modernius šokius, sporto klubą ir šiaip bėgiodavau. Iš manęs tikrai visi juokdavosi, nes aš su penkiom kuprinėm vaikščiodavau (juokiasi). 

 

Sakyk, o visame šitame sporte ir sveikoje mityboje kiek yra noro gražiai atrodyti? Daug kas gi sportuoja ir sveikai maitinasi dėl grožio, o ar tau tai svarbu?

 

Man kažkoks savirealizacijos jausmas svarbiausias. Man labai svarbu turėti kontaktą su savo kūnu - svarbu jausti, kad jis energingas. O po sporto aš jaučiuosi gyva. Tiesiog negaliu visą dieną sėdėti ir nieko neveikti. 

 

 

 

O dabar kiek sportuoji?

 

Visdar bėgioju, į sporto klubą nueinu ir jogą darau, dabar dar noriu grįžti į tenisą. Bet tas dar vienas sportas visada būna toks “ant klaustuko”. Vienu metu žaisdavau petankę, paskui plaukiojau baseine, dar riedučiais važinėjau, žodžiu, toks ekstra papildomas sportas.

 

Kaip atsirado Rojaus daržas? 

 

Kai pradėjau domėtis visais sveikais dalykais, tada atsirado daigai mano gyvenime. Ir šiaip naujų receptų atrasdavau, eksperimentuodavau, bandydavau - o kai gaudavosi, labai džiaugdavausi ir rodydavau draugėms nuotraukas chat’uose ar kažkur. Dabar nepamenu kas pasiūlė, bet tiesiog sudėti visas tas nuotraukas, receptus į vieną vietą. Taip ir sukūriau, be didelių planų - tiesiog, kad galbūt kažkam bus įdomu, paskaitys, bus naudinga.

 

 

 

Dar matėm, kad daug mokaisi:)

 

Taip taip, mokausi realiai visą gyvenimą. Va kai baigiau maisto pramonės specialybę, tada persikėliau į Vilnių ir nusprendžiau, kad mitybą reikia derinti su sportu ir nutariau įgyti trenerio licenziją. Tik pradėjau eiti į kursus, iškart pasiūlė trenerio darbą. Kai pradėjau ten, tada atsirado MyHero, pradėjau ten dirbti. Ten dirbau sveikos mitybos konsultante. Ten iškart pasakiau, kad noriu dirbti su sveika mityba, o ne su treniruotėm. Iš tikrųjų buvo toks etapas, kai tarsi aktyviose treniruotėse nebemačiau prasmės, o va joga man atrodė būtent tai, ko reikia – balansas. Tada nusprendžiau pasibaigti ir jogos mokytojų kursus. Baigiau ir juos. O po jų radau LSMU studijas Gyvensenos medicina - pasimokiau ir čia. Ir po šitų mokslų pradėjau konsultuoti. 

 

O dėl ko dažniausiai kreipiasi žmonės? Ar svoris rūpi, ar stresas?

 

Matai, kadangi aš ir sveika mityba, ir sportu, ir kelionėm ir trankymusi po pasaulį užsiimu tai žmonės kreipiasi dėl visų šitų dalykų. Vieni nori jogos dėl nugaros, kiti dėl to, kad atrodo, jog nuo jogos atsiranda prasmė gyvenime, suvaldomas stresas, ramybė ateina, pozityvumo daugiau…na  o kiti nori tiesiog sveikos gyvensenos ar numesti svorio. Šiaip aš išvis nereklamuoju savo mitybos planų, o reikėtų (juokiasi). Nes tikrai sulaukiu teigiamų atsiliepimų, bet kaip bebūtų man svarbiausia kaip jūs jausitės - ne svoris, o savijauta, energija, dingusios alergijos, susitvarkiusi veido oda ir panašiai. Aš net ir dirbu labai individualiai, nenoriu masiškai dirbti, man norisi kiekviena išaiškinti kuo daugiau apie sveiką mitybą, aš stengiuosi paklausti kaip sekasi, po savaitės pasiklausiu kaip pirmoji savaitė ir panašiai. Gi nusiunčiu ne tik mitybos planą, bet ir receptus, patarimus, kokiose vietose galima skaniai ir sveikai pavalgyti ir pan. Visada rūpi su kokiomis problemomis susiduria žmogus...patinka asmeninis kontaktas. Iš tikrųjų man svarbu tai, kad žmogus ateina norėdamas pokyčių  - tad mano tikslas, kad jis ir išeitų su tuo pokyčiu, o ne ateitų, pasilaikytų savaitę, numestų svorio ir išeitų. 

 

Kaip atrodo tavo rytas?

 

Labai skirtingai kiekvienas. Šiaip visada stengiuosi įsiklausyti į save. Mes kasdien esame vis kitokie, tai man atrodo užkietėjusios rutinos kartais nėra gerai. Dažnai atsikėlus guliu lovoj ir mąstau, kokia bus diena, ką aš nuveiksiu, kaip aš jaučiuosi, tarsi įsivertinu save, savo savijautą. Netgi mėgstu sau padaryti apžvalgą: tarkim jei vėlai nuėjau miegoti ar kažką naujo, keisto valgiau vakare - guliu ir galvoju ar tai man jaučiasi, ar nesijaučia, kaip jaučiasi, ko aš dabar noriu: ar išeiti į lauką padaryti jogos pratimus, ar ar pakvėpuoti ar pamedituoti, ar nueiti išgerti vandens, o gal kavos, o gal geriau kažką paskaityti prasmingo. Visada pasirenku, kas man artimiausia tą rytą. Dažnai būna etapais, vienu gyvenimo momentu labiau tinka vienokie rytai, kitu – kitokie. Stengiuosi niekada neimti telefono į rankas. Stengiuosi savęs neužteršti nereikalinga informacija ir kitų žmonių nuotaikom ar reikalais. Juk mes atsikeliam lyg baltas popieriaus lapas, o tik įjungi kažką ir viskas, viskas pradeda dažytis kokiom nors spalvomis ir kartais ne tokiomis, kokiomis norėtum. Dar man patinka dienos be facebook'o:) man patinka, nes tada tu pajauti, kiek daugiau erdvės atsiranda - ne tik šiaip laiko, bet ir erdvės mąstymui, mintims, kitiems žmonėms. 

 

 

 

Kaip atrodo tavo gimtadienis? Sveikas gimtadienis;) 

 

Iš tikrųjų mąsčiau jei šiais metais švęsčiau tai būtinai draugams norėčiau parodyti kažką iš savo veiklos, gal maisto gaminimą, gal kokias užduotis gamtoje, gal pas mano tėvus kokias varžybas. Kažką tokio. Tarkim kai užpernai dariau tai viską dariau labai gražiai: didžiulė vaza braškių, stiklainiukai su bantukais su salotomis ir pan., buvo labai gražu. O jei kažkas nori mėsos - prašom, atsivežkit, kepkit, darykit. Buvo tada ir šašlykai, na aš jų nei kepiau, nei valgiau, bet žmonės norėjo, kepė, valgė ir man buvo gerai, todėl, kad iš tikrųjų stengiuosi įkvėpti savo pavyzdžiu, bet neprimetinėti savo taisyklių, noriu priimti kitus tokius, kokie jie yra. Manau, kad vienas svarbiausių dalykų yra mokėti priimti kitus ir nekritikuoti jų ne tik garsiai, bet ir mintyse.

 

O būna, kad draugai įkalbinėja mėsą valgyti? 

 

Iš tiesų pradžioje visi pergyvendavo, ką čia Lilei duoti valgyti, siūlydavo mėsą, o aš iškart sakydavau - gi pilna garnyro ant stalo , rasiu ką valgyti (juokiasi). Dabar jau nebekyla klausimų, nors močiūtė vis tiek pabando karts nuo karto ką nors “prakišti” :)

 

Ar turi kokių maisto silpnybių? Kaip anksčiau Snicker'is:)

 

Man skaniausias saldumynas yra medus. Jau n metų. Be jo tikrai negaliu. Dar labai mėgstu riešutų sviestą ar datules, bet čia juk ne nuodėmė. Gal kava tada..  Matot, aš nesu tokia fanatiška, nesu apsidraudus šimtu draudimų, todėl jei kažko noriu - aš suvalgau. Bet koks fanatizmas į mano gyvenima atnešė chaoso, persivalgymus, kokio vieno produkto nesaikingą vartojimą, ar dar kokių nors nesąmonių. Va tarkim savaitgalį buvo mergvakaris, viena mergina buvo padariusi snicker'io tortą - aš aišku jo nebuvau valgiusi, pasiklausiau jos ingredientų, ji vardiną o aš mintyse galvoju: nevalgau, nevalgau, šito irgi nevalgau, nevalgau (juokiasi). Bet ji juk stengėsi, gamino, tad suvalgiau tą gabaliuką, gi nenumiriau. Man atrodo žmonės, kurie labai save užspaudžia - jie tampa pikti, nepasisotinę ir labai kritikuoja kitus, pyksta, kai jie kažką vartoja, ko patys negali. Man atrodo yra svarbesnių dalykų gyvenime.

 

Kaip su tavo draugais? Ar jie atsirūšiavo, kai pradėjai labai sveikai gyventi? Nes girdim, jog draugai ir mėsą valgo, ir alkoholį vartoja.. 

 

Kažkiek atkrito, bet čia turbūt natūrali atranka. Natūralu, kad su laiku dalis draugų pasikeičia, nes galbūt keičiasi veikla, darbovietė, pomėgiai. Aišku fanatikavimo laikotarpiu truputį rečiau draugai kviesdavo (juokiasi), bet tas laikas praėjo. Dabar manau, kad viskas yra taip, kaip turi būti :)

 

Ir paskutinis klausimas - kaip atrodytų tavo tobulos atostogos?

 

Jeigu rimtai - su sveiku maistu, su judėjimu, su daug daug gamtos ir su žmonėmis. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload