6 mitai apie plaukimą

April 5, 2017

Pats greičiausias būdas susidraugauti su sportu (ir mūsų nuomone, lengviausias ir smagiausias) yra plaukimas! Vanduo, baseinai, įvairūs spa ir džiakuzi vonios – na negi dar neužsimanei? :)

O jei galvoje vis sukirba viena kita mintis, kuri bando tave atbaidyti nuo plaukimo – puolam su tomis mintimis kovoti ir pateikiame TAU 6 labiausiai paplitusius mitus apie plaukimą!

 

1 MITAS. Prieš plaukimą negalima valgyti. Arba jei jau pavalgei – tai nebegali plaukti.

Tikriausiai visiems tėvai yra po valgio liepę laukti valandą kol galėsime eiti maudytis. Ir ta valanda slenka taaaaaaip lėtai. Gudresni tėvai dar paaiškindavo, kad maudytis pavalgius negalima dėl to, jog organizmas tuo metu dirba virškindamas maistą. Ir kad jei maudysiesi pavalgęs – tau raumenis sutrauks mėšlungis. Tai va, krūva teiginių ir norime tau padėti susigaudyti. Iš esmės, mes plaukimą prilyginame visoms įprastoms treniruotėms – tai ir maistas prieš treniruotes gi tikrai nebūna trijų patiekalų vakarienė su cepelinais ir dvigubu gabalu tortu – po tokios vakarienės mes irgi nerekomenduojame ne tik eiti plaukioti, bet ir į bet kokią kitą treniruotę :) Bet jei tai įprastas užkandis – viskas OK. Dėl mėšlungio – nėra jokių tikslių įrodymų, kad mėšlungis sutraukia raumenis būtent dėl to, jog tu valgei prieš plaukimą – jis lygiai taip pat sutraukia raumenis ir tiems, kurie nevalgė prieš tai. Tai gi, lengvas užkandis tikrai ne pasiteisinimas neiti sportuoti – griebk maudymosi kostiumą, rankšluostį ir pirmyn į baseiną!

 

2 MITAS. Visada sulaikyk kvėpavimą po vandeniu.

Na juk taip – koks čia mitas.. Po vandeniu sulaikome kvėpavimą, jei įmanoma, net ir ranka užsikemšam savo nosį, kad vandens nepatektų, ane? Ir klaidingai. Vėl gi, apie plaukimą reikia galvoti kaip apie bet kurį kitą sportą. Juk tarkim bėgant tikrai nenustoji kvėpuot, o kaip tik stengiesi palaikyti tolygų kvėpavimą su tolygiais įkvėpimais ir iškvėpimais. Taip pat ir plaukime – tikrai būtina išmokti kvėpuoti po vandeniu – tiksliau po vandeniu iškvėpti per nosį, ir tada virš vandens įkvėpti per burną. Skamba bauginančiai? Tiesiog atsipalaiduok, iš pradžių gali net neplaukdamas pasimokyti tokio kvėpavimo. Ką duoda toks kvėpavimas? Nuolatinį deguonies tiekimą, nes kai sulaikai orą plaučiuose, gaminasi anglies dioksidas.

 

3 MITAS. Jei šiandien jau prausiausi, tai prieš einant į baseiną nebereikia nusiprausti iš naujo.

Ir jeigu paklaustume, kiek iš mūsų norėtų maudytis vonioje, kurioje prieš tai maudėsi kitas žmogus? Nėra savanorių? Tas pats ir su baseinu. Nusiprausdami prieš baseiną, nuplauname nuo savo kūno ne tik nešvarumus, prakaitą, bet ir kosmetikos priemones. O tai svarbu ne tik dėl visų kitų gerovės, bet ir dėl to, kad kosmetikos priemonės susimaišiusios su baseino vandeniu gali sudirginti odą (tiesiog gaunasi reakcija, apie kurią neišsiplėsime). Tai gi, prausiamės ne tik po dušo, norėdami nusiplauti tą baseino kvapą – bet būtinai taip pat atsakingai ir prieš. Nesvarbu, kad šiandien jau maudeisi :)

 

4 MITAS. Jei baseinas turi stiprų chloro kvapą – vadinasi, jis yra švarus.

Ir tada taip visiškai tolygiai pereiname nuo trečio prie ketvirtojo mito – na juk tikrai, jei vanduo taip gerai atsiduoda chloru, vadinasi, tikrai pilta gerų (ir gal daug) dezinfekavimo priemonių, ir vanduo tai jau tikrai bus švarus, be jokių mikrobų (na jie bus nugalabyti tų supiltų priemonių). Ir na odos gal ir gaila, bet gi užtat švaru! :) Tai gi, skubame paneigti ir šį mitą... Iš tikro, dezinfekavimo priemonės tikrai neturi labai stipraus specifinio kvapo – ir jeigu pavyktų ateiti į baseiną tuo metu, kai jis šviežiai išvalytas, pakeistas vanduo ir naujai supiltos visos priemonės – tikrai nepajustum to stipraus specifinio kvapo. Tai sakysi, iš kur tada kvapas? Pasirodo, kai įvairūs nešvarumai (prakaitas, kosmetika, šlapimas ir t.t.) patenka į vandenį, jie reaguoja su dezinfekcinėmis priemonėmis ir tada išsiskiria tas specifinis chloro kvapas. Tai... kuo kvapas stipresnis, tuo į vandenį daugiau patekę buvo įvairiausių nešvarumų. Užtat grįžtame prie 3 mito – visi visi prieš baseiną švariai nusiprausiame, ok? :)

 

5 MITAS. Aš nesutvertas plaukimui.

Šis mitas skamba kaip tobulas pasiteisinimas – nesutvertas plaukimui, tai galiu net nebandyti. Bet tame ir slypi esmė – visi gali plaukti. Jei nepatinka vanduo – pratinkis prie jo pamažu. Iš tikrųjų, vieni žmonės greičiau susidraugauja su vandeniu, kiti – lėčiau. Bet susidraugauti ir išmokti plaukti gali visi! Tad, kaip ir minėjome - pradėk pamažu, atsipalaiduok (kuo labiau įsitempi ir įtempi raumenis, tuo sunkesnis tampa tavo kūnas, ir tuo labiau tu grimzti) ir mėgaukis. Ir nustok ieškot pasiteisinimų – imk ir padaryk!

 

6 MITAS. Plaukiojant nevyksta dehidratacija.

Jei kitais žodžiais – tai plaukiojant baseine nereikia papildomai gerti vandens ( ne ne, ne baseino, o geriamo). Juk ir taip plaukiojame vandenyje, tai kaip organizmui dar gali trūkti vandens? O pasirodo, kad gali. Ir dar kaip gali. Ir kad plaukikai dažniausiai ir kenčia nuo dehidratacijos, kadangi visa tai labai labai apgaulinga. Plaukioji vandenyje, tavo kūnas kaip ir neprakaituoja (iš tikro prakaituoja, tik kadangi tu esi vandenyje tu to tiesiog nepastebi ir nepajauti), ir atrodo, kad nu tikrai jokių skysčių neprarandi. Kai vis dėl to, kaip ir minėjome – plaukimas yra treniruotė. Tad geriau neleisti protui mūsų apgauti – ir tiesiog elgtis per plaukimą kaip per įprastas treniruotes – gerti pakankamą vandens kiekį (nesvarbu, kad esame vandenyje!).

 

Na, tai sugriovėme tavo mitus dėl plaukimo? Ir beje, mes rimtai – greitai imi maudymosi kostiumą ir rankšluostį ir bėgte į baseiną!

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload