Apie sportą ir vaikus

April 29, 2017

Labai aktuali tema! Sportas - kaip jau žinai, yra pagrindinė mūsų šio mėnesio tema, na o vaikai.. Vaikai yra pagrindinė gyvenimo tema :) Ir taip jau yra, kad kai temos pasisuka apie vaikus - kyla daug klausimų, nesutarimų, girdime įvairiausių nuomonių. Taip yra ir kalbant apie vaikų aktyvumą - kiek gi vaikams reiktų judėti? Į kokius būrelius ir nuo kokio amžiaus leisti? Na ir ar iš viso leisti į sporto būrelius? O ką daryt, jei vaikas nenori?

Ir tada mums į pagalbą atskubėjo Asta Pajarskienė – kūno kultūros pedagogė, sporto psichologijos magistrė. Dešimt metų pradirbusi buriavimo trenere su vaikų ir jaunimo rinktinėmis. Astos didžiausia vertybė yra šeima ir jos gerovė. Ir Asta, ir jos vyras yra būriuotojai, užaugino keturis vaikus ir..  2 iš jų yra profesionalūs būriuotojai, viena dukra šoka sportinę aerobiką, kita - užsiiminėja jojimu. Tai gi, kaip matai - Asta tikrai yra tas žmogus, kuris labai labai (net gi sakytume puikiai!) išmano apie sportą, apie vaikus, ir kas svarbiausia - apie laimingą ir aktyvų gyvenimą! Pati Asta šiuo metu dirbu Karalienės Mortos mokykloje kūno kultūros mokytoja, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, užsiiminėja dvasinėmis praktikomis ir menais.

 

Kiek minučių per dieną rekomenduojama vaikams sportuoti (mažame amžiuje suprantant kaip tiesiog aktyvų judėjimą)?
 

Mažam amžiui (turiu omenyje 6-10 metų vaikus) fiziškai sveiki vaikai yra labai aktyvūs , tik dažnai patys tėveliai riboja jų aktyvumą, sudarydami sąlygas “kirmyti” prie kompiuterių ar televizoriaus :). Jei 6-10 metų vaikas kasdien praleistų porą valandų per dieną lauke aktyviai žaisdamas, to pilnai pakaktų jo organizmo skeleto - raumenų sistemos pilnaverčiam vystymuisi. Jei tokios galimybės nėra, tuomet galima aktyvi veikla sporto būrelyje du  - tris kartus per savaitę. Standartiškai tokiame amžiuje vienas užsiėmimas trunka 45-60min.

 

Ar svarbu, kaip vaikas juda? Ar užtenka, kad tiesiog yra aktyvus?

 

Kaip vaikas juda nėra labai svarbu, nes daugumoje teisingai ir pilna amplitude atliekamų judesių dirba visos pagrindinės raumenų grupės. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį į laikyseną,  judesių atlikimo techniką. Kitu atveju, galimos traumos ir pažeidimai.

 

Kokius sporto būrelius geriausia rinktis ikimokykliniame amžiuje? (pavyzdžiui mes esame girdėję, kad geriausia yra plaukimas arba gimnastika. Kodėl?)

 

Ikimokykliniame amžiuje koncentruotis į konkretų sporto būrelį iš viso nepatarčiau, nebent jūs su vaiku pasitarę nusprendėte, kad jis nori tapti profesionaliu sportininku ;). Tuomet tokias sporto šakas , kuriose svarbiausia yra lankstumas ir sąnarių paslankumas (gimnastika, dailusis čiuožimas, sportiniai šokiai) reiktų pradėti kultivuoti 4-5 metų amžiuje, kuomet sąnariai ir sausgyslės labiausiai pasiduoda tempimui. Jei būtų galimybė, tai tokią sporto šaką kaip plaukimas, įtraukčiau į kūno kultūros mokymosi programą jau pirmoje klasėje, bet ne todėl , kad tai labai sveika, o dėl saugumo vandenyje. Maži vaikai dažnai neturi baimės jausmo, todėl drąsiai lenda į vandenį ir be suaugusių. Todėl tokius vaikučius kuo skubiau reiktų mokinti plaukti dėl jų pačių saugumo. Tik nepamirškite tėveliai, kad jei jūs patys gerai plaukiate, tai galite ir vaiką to išmokinti. Reik žinoti nuo ko ir kaip pradėti, kitu atveju jūs tik įvarysite vaikui vandens baimę arba dar blogiau – išmokinsite plaukti neteisingai (vaikas jausis drąsiai, plauks toli, tačiau gali greit pavargti ar pradėti dusti dėl neteisingo kvėpavimo). Aš asmeniškai savo jauniausią dukrą išmokinau plaukti 3 metų amžiaus, nes nuo pat gimimo ji visiškai nebijojo vandens ir tik pradėjus vaikščioti šokdavo į baseiną ar ežerą nuo lieptelio. Teko skubiai imtis priemonių ir mokinti teisingai plaukti, o ne leisti „kapanotis“ po vandeniu. :)

 

Nuo kelių metų vaiką geriausia leisti į komandinius sportus ir kokiu tikslu/kokia nauda?

 

Jauname amžiuje nėra didelio skirtumo renkantis - komandinis sportas ar individualus. Nors sportuoti komandoje yra sunkiau,

nei individualiai. Bet pirmiausia, sportas turi patikti pačiam vaikui, kitu atveju jis lankys todėl, kad tai kažkas nauja, o paskui jam vis tiek atsibos ir jis mes. Jei vaikas yra stiprus individualistas, tuomet komandinis sportas jam bus didelis iššūkis, nes teks dirbti vardan kitų ir kitiems, o jei vaikas dar ir mėgsta vadovauti - tai gali būti misija neįmanoma. Todėl ir mokyklose yra svarbūs komandiniai žaidimai, kad vaikas sugebėtų pasidžiaugti ne tik savo, bet ir kitų pergale, pabūtų visose įmanomose rolėse ir pozicijose. Pralaimėjimas varžybose ar šiaip užduotyse, skatina vertinti padarytas klaidas ir taip tobulėti. Mokytojas, treneris stebėdamas vaiką komandoje (elgesį), nustato jo rolę ir vietą joje.

Komandiniame sporte lengviau susirasti draugų, tačiau labai lengva ir greitai susipykti, kai kas nors nepavyksta. Taip pat komandinis sportas padeda vystyti atsakomybę ne tik prieš save , bet ir prieš kitus.

Atskirą komandinės sporto šakos įgūdį galima pradėti lavinti ir ikimokykliniame amžiuje (mokytis mesti į krepšį ar spirti į vartus), tačiau paties žaidimo pradedama mokytis jau mokykliniame amžiuje, kuomet pradeda vystytis komandiškumo ir poreikio priklausyti grupei jausmas.

 

 

Ar yra tokių sporto šakų, kur tikrai reikėtų pagalvoti prieš leidžiant vaiką?

 

Aš, kaip mama, niekuomet nerekomenduočiau leisti vaiko į tokias sporto šakas, kuriose yra didelė rizika sveikatai, ypač galimybė patirti galvos traumas (boksas). Taip pat į sporto šakas, kurios skatina agresiją -  boksas, ledo ritulys, regbis, amerikietiškas futbolas. Sunkioji atletika ar kultūrizmas taip pat nerekomenduojami, nes vaikams iki 12 metų  draudžiami jėgos pratimai naudojant svorius - kaulai, sąnariai ir sausgyslės taip greit nesivysto kaip augantys raumenys.

 

Kaip pasirinkti tinkamiausią sporto šaką savo vaikui?

 

Vaikui pati tinkamiausia sporto šaka yra ta, kuri jam patinka. Leiskite vaikui pabandyti ne vieną ir ne dvi sporto šakas - vėliau, jei norės rezultatų konkrečiame sporte, jis pats atsirinks, kas jam svarbiausia. Jei nuo pat mažens jus domina profesionalus sportas, tuomet vertėtų kreiptis pas sporto medicinos specialistus, kurie pagal vaiko genotipą nustatys, kokios sporto šakos yra tinkamos jūsų vaikui. :)

 

Ką daryti, kai vaikas nebenori sportuoti išvis, arba nori mesti konkrečią sporto šaką?

 

Jei vaikas nori mesti konkrečią sporto šaką, reikėtų pirmiausia išsiaiškinti to priežastis, nes tai gali būti susiję su jo asmeninių interesų kaita, dėl santykių su treneriu, (ne)draugų ir t.t.

Jei vaikas visiškai atsisako fizinės veiklos, teks jums patiems pabūti pavyzdžiu ir tarp kitko pasikviesti vaiką pabūti kartu, kad jums nebūtų liūdna, kai sportuojate. Juk geras pavyzdys (ypač tėvų) labai greitai užkrečia. O vėliau tik stebėkite ir stenkitės surasti, kas jam patinka , ir nukreipti teisinga linkme, bet nemoralizuoti ir neprimetinėkite savo nuomonės - juk jie „jau tokie dideli ir žino viską patys“ :).

 

Esame girdėję, kad sporto įpročiai susiformuoja iki 12 metų. Ar tai tiesa?

 

Taip, anksčiau tikrai buvo teigiama, kad sporto įpročiai susiformuoja iki 12 metų.  Savo šeimoje mes patys savotiškai “vertėme” vaikus būriuoti iki 12 metų, o po to leidome mesti, jei nebenorės (dabar taip nebesielgčiau ;)). Kodėl 12 yra toks magiškas skaičius šiuo atveju? Jei vaikas rimtai pradėjo sportuoti nuo septynių metų, tai realu, kad sulaukęs 13 metų jis jau bus rinktinėje ir turės rimtų priežasčių tęsti sportą pasirinktoje sporto šakoje. Taip pat šis amžius yra siejamas su paauglystės (brandos) pradžia. Tačiau šiuolaikinis Z kartos jaunimas ženkliai skiriasi nuo mūsų – tėvelių kartos: jiems ypač sunku koncentruotis veiklai, jie neturi tokių stiprių vertybių ir prisirišimo (tiek prie vietos, tiek prie žmonių). Taigi, tikėtina, kad bandant juos versti sportuoti ar užsiimti veikla, kuri jiems nepatinka, mes, tėveliai, liksime nusivylę.

 

Tada ar būna tokių vaikų, kurie absoliučiai nemėgsta (gal net nekenčia) sporto? Kaip elgtis tokiu atveju?

 

Taip, būna tokių vaikų, kurie teigia, kad nemėgsta sportuoti, tačiau čia labiau yra psichologinė priežastis, kurią reikėtų išsiaiškinti jei ne patiems, tai kartu su psichologu. Juk žmogaus natūrali prigimtis yra judėti, o tokie vaikai dažnai yra patyrę psichologinį smurtą nesėkmės atveju arba patyčias.

 

Ar sportas labiau reikalingas ramiems vaikams (kad pajudėtų), ar aktyviems (kad išsikrautų)?

 

Sportas yra reikalingas tiek ramiems, tiek ir judriems vaikams vienodai, nes pirmiausiai, profesoriaus A. Skurvydo teigimu, protinės veiklos darbingumas yra 30% geresnis, kuomet jis yra derinamas su fizine veikla. Jei vaikas yra judrus, jam būtina ypač aktyvi fizinė veikla (šachmatai tikrai netiks :)), reikalinga  iškrovai. Kitu atveju jūs turėsite „gyvą sidabrą“ namuose, viską verčiantį, griaunantį ir gadinantį. Ir jokiu būdu vaikų nebauskite, ribodami jiems fizinę veiklą ar lauko laiką. Ramiems vaikams fizinis aktyvumas reikalingas dėl  skeleto – raumenų, kraujotakos, kvėpavimo sistemų pakankamo funkcionavimo.

 

Ir pabaigai, koks būtų Astos patarimas mūsų skaitytojams, turintiems vaikų, anūkų ir t.t. :)

 

Patarimas auginantiems vaikus: jūs esate pavyzdys, kurį mato ir į kurį lygiuojasi jūsų vaikai. Taigi pažiūrėkite į save - kaip jūs judate, leidžiate laisvalaikį. O dar svarbiau - ką valgote, nes sportas -  tai tik dalis jūsų geros savijautos, o visa kita – subalansuota ir sveika mityba.

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload