Kai atsikeli ir tamsu, grįžti namo - ir vėl tamsu ARBA lietuviška žiema, kai trūksta vitamino D

December 28, 2016

Faktas kaip blynas – Lietuvoje (na ne tik:)) žiemą tamsu, šviesusis paros laikas kaip tyčia prabėga kol sėdim darbuose, o tamsiuoju paros metu ne tik, kad saulės nėra, bet nėra apskritai noro kišti nosies į lauką. Ateina savaitgalis ir ką? Paprastai tos dvi laisvos dienos pasitinka mus užtikrintu pilkumu – nuo vieno horizonto iki kito vien pilki net tų kelių saulės spindulėlių nepraleidžiantys debesys. Prisipažinsim – dažnai nėra net noro lįsti lauk ir „mėgautis“ žvarba.. Naivu būtų tikėtis, kad tokiomis sąlygomis organizmui užtenka vitamino D – tad ta pilko sezono pilkos dienos proga straipsnis apie poną D.

 

 

 

Visų pirma, kas jis?

 

Vitaminas D yra vienas iš 4 riebaluose tirpstančių vitaminų. Jį organizmas pasigamina pats gaudamas saulės spindulių, vitamino D maiste yra labai mažai ir pagrindinis ir patikimiausias jo šaltinis vis tik yra saulė. Saulei veikiant mūsų odą viduje vyksta procesas, kurio metu pagaminamas D3 vitaminas, kuris tada yra smagiai nunešamas į kepenis – ten švelniai „paturbinamas“ (pasiima deguonies ir vandenilio molekulių), tada nukeliauja į inkstus kur dar prisisotina deguonies ir vandenilio ir tampa aktyviu ponu vitaminu D. Anksčiau buvo manyta, jog ponas D svarbus tik kaulams, tačiau dabar nuomonė keičiasi – vitaminui D jautrių receptorių randama visur kūne, įvairiuose audiniuose, tyrimai rodo ryšį tarp vitamino D trūkumo ir kitų ligų, todėl šiandien vis dažniau vitaminas D keliamas ant pjedestalo.

 

Kodėl ponas D toks svarbus?

 

Pirmiausias žinomas pono D darbas – padėti organizmui įsisavinti kalcį. Tad iš vienos pusės – jis padeda įsisavint kalcį, iš kitos pusės – jei vitamino D trūksta, gali tiesiog dėžėm valgyti kreidą (juokaujam – nedaryk to!), bet organizmas kalcio neįsisavins ir jį pasiims iš kaulų. Iš tiesų išvestas ryšys, jog kai žmonių darbai iš juodo darbo laukuose perėjo į darbus ofisuose, smarkiai paplito osteoporozės atvejų. Problema tikriausiai tame, kad turbūt dauguma jaunesnių nei 60 metų žmonių mano – osteoporozė? Čia kur močiutės serga? Ai būsiu senas – vistiek sirgsiu.

 

Vitamino D nuopelnai

 

Va ir čia ponas D pasirodo visu gražumu – bandom vardinti visus jo įrodytus ar įrodinėjamus nuopelnus:

  • Dėl vitamino D trūkumo dvigubai didesnė rizika mirti nuo širdies bei kraujagyslių ligų;

  • Dėl vitamino trūkumo didesnė rizika moterims sirgti depresija;

  • Dėl vitamino D trūkumo pasiekti blogesni krūties vėžio gydymo rezultatai;

  • Menopauzinio amžiaus moterys, kurios gėrė 1.100 IU vitamino D bei 1.400-1.500 miligramus kalcio per dieną 4 metus sumažino riziką susirgti ne odos vėžiu 77 procentais;

  • Mažas vitamino D kiekis kraujyje siejamas su ankstyvesne mirtinimi nuo širdies bei kraujagyslių ligų, vėžio ar kitų ligų;

  • Vitamino D papildų vartojimas padeda išvengti ligų susijusių su kaulais, jų retėjimu;

  • Mažina riziką susirgti diabetu;

  • Mažina riziką susirgti gripu – tyrime atliktame mokykloje – vienai gruoei vaikų buvo duodama vitamino D papildų, kitai – placebo; rezultate galima teigti, kad vitaminas D 40 procentų sumažino riziką susirgti gripu;

  • Yra tyrimų rodančių ryšį tarp vitamino D ir išsėtinės sklerozės, autoimuninių ligų, apskritai imuniteto būklės, įvairių infekcijų;

Kaip gauti reikiamą dozę vitamino D?

 

Kaip ir minėta anksčiau, svarbiausias vitamino D šaltinis – saulė. Gerom sąlygom reiktų kelis kartus per savaitę po keliolika minučių praleisti saulėje – nėra taip daug? Tikrai taip, bet saulę žiemą sunku rasti – vienas dalykas. Antra, na pripažinkim, kad kai šalta, geriausiu atveju atidengtą paliekame tik veidą. Trečia, jeigu kalbant apie moteris arba rūpestingus vyrus – dažnai veidas būna pateptas kremu su SPF arba pudra/BB/CC kremu vėlgi su SPF, kuris sėkmingai saugo nuo žalingo saulės poveikio, bet kartu sėkmingai saugo odą nuo vitamino D gamybos. Gerai, žiemą saulė kaip vitamino D šaltinis atkrenta. Toliau – maistas. Yra labai mažai maisto produktų, kuriuose yra vitamino D: tai įvairi žuvis, pienas bei produktai, kuriuose yra vitamino D papildų (dažnai ant užsienio gaminių pamatysite užrašą ‚fortified with vitamin D‘). Tik vėlgi problema tame, kad reiktų suvalgyti velniškai daug lašišos ar tuno, kad gauti 1000 IU vitamino D – apytiksliai tai būtų 300 gramų kokybiškos lašišos arba 500 gramų tuno iš skardinės. Kita grupė – pieno produktai. JAV pienas yra bendru sutarimu papildomas vitaminu D. Kanadoje yra privaloma pieną bei margariną papildyti vitaminu D. Lietuvoje – nei sutarta, nei privaloma pieną papildyti vitaminu D (beje pienas pats natūraliai turi nedidelį kiekį vitamino D). Beje jeigu vartojate kokius nors lieknėjimo papildus, kurių principas neleisti organizmui įsisavinti riebalų – turėkite omeny, kad tada organizmas sunkiau įsisavina ir vitaminą D.

 

Gal vitamino D piliulės?

 

Taigi Harvard Universiteto medicinos fakultetas rekomenduoja gyvenantiems šiaurės kraštuose bei nedirbantiems darbo lauke vistik vartoti vitamino D papildus, Didžiojoje Britanijoje mokslininkų asociacija patarė padidinti vitamino D normą iki 400 IU per dieną visus metus visiems gyventojams nuo 4 metų ir vyresniems (dėl jo teigiamos įtakos kaulams bei raumenims) – bet žinoma dėl šito pasitarkite su savo gydytoju! Nes visgi nėra neginčijamų įrodymų, jog vitamino D papildų vartojimas 100 proc. atneša visus tuos anksčiau minėtus privalumus. Tiesą pasakius šiuo metu vyksta ilgametis vitamino D bei omega rūgščių tyrimas, kuriame dalyvauja daugiau nei 25 tūkst. žmonių – jis baigsis 2017 metų pabaigoje ir bus galima spręsti visgi ar šių papildų vartojimas tikrai turi tokios naudos.

 

Ar galima perdozuoti vitamino D?

 

Žinoma, galima, tačiau sunku ir perdozavimo atvejai reti. Beje Kanados bei JAV priimtas viršutinis vitamino D dienos limitas – 4000 IU (t.y. 1,2 kg lašišos). Vasarą būnant ilgiau saulėkaitoje per tą laiką, kol oda tampa šiek tiek rausva – organizmas gali pagaminti 15.000-20.000 IU vitamino D – tačiau vitamino D perdozavimo atvejų vasarą nužfiksuojama, atsargiau reikia elgtis su maistu prisotintu vitamino D bei pačiais vitamino D papildais.

 

Įdomus faktas – yra sukurta programėlė (vadinamasis „appsas“) vitamino D gamybai skaičiuoti, naudodama telefono GPS ji apytiksliai įvertina kiek žmogus gali pasigaminti vitamino D. Vadinasi – dminder.

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload