Kai trūksta baltymų...

November 22, 2017

Ir vėl grįžtame prie baltymų. Paskutiniame straipsnyje kalbėjome apie tai, kuo išvis tie baltymai yra ypatingi, ir kodėl mums jų reikia. Taip taip - tai mūsų organizmo statybinė medžiaga (kaip name plytos), ir kalbant apie baltymus reikia nepamiršti ir amino rūgščių.

O iš esmės, apie baltymus pradėjome kalbėti paskelbę mūsų mėnesio iššūkį (primename - mėnuo be mėsos). Tad kai jau žinome, kas tai yra baltymai, labai svarbu yra atpažinti ir galimus baltymų trūkumo požymius. Nes žinai, iš tikro yra visai nesvarbu - valgai tu mėsą, ar nevalgai - baltymų trūkti gali abiem atvejais vienodai. Bet apie visus mitus, susijusius su mėsos nevalgymu - tikrai pažadame atskirą straipsnį :)

 

Ir kai jau žinom, kad baltymai yra svarbūs, ir kad mums jų reikia kasdien, aiškinamės toliau.

 

Kiek baltymų reikia gauti kasdien?

Nėra vienos normos visiems. Ir jei atvirai - mes absoliučiai netikime tokiais skaičiais, kurie yra tinkami visiems. Juk kiekvienas iš mūsų toks skirtingas! Tad tas pats yra ir su rekomenduojama paros norma. Ji visų pirma yra tiktai rekomenduojama, ir tik apytikslė :) Bet, padeda susigaudyti, tai kiek gi čia tų baltymų man reikia. Tai va, moterims per dieną rekomenduojama gauti apie 40g - 48g baltymų, o vyrams - apie 52g - 60g baltymų. Bet vėl gi, mokslininkai išskiria kelias žmonių grupes, kuriems vertėtų sekti (ir kartais net didinti) savo suvartojamų baltymų kiekį. Tai visų pirma veganai ir vegetarai (nes labai dažnai mėsos tiesiog atsisakoma, ir net nepagalvojama, kad ją reikia pakeisti!). Tada besilaukiančios ir maitinančios mamos. Bet kiekvienu konkrečiu atveju tikrai labai rekomenduojame konsultuotis su savo gydytoju ir mitybos specialistu.

 

O kas tokio jau gali nutikti, kai trūksta baltymų? Žinai, visi labai to bijo. Tad ėmėm ir pasidomėjome, kas darosi mūsų organizme, kai per dieną suvartojame per mažus kiekius baltymų? Ir kaip galiu nuspėti, kad mano suvartojamas baltymų kiekis turėtų būti didesnis? Kokie viso to reikalo simptomai?

 

  • Nagai, plaukai ir oda. O jei tiksliau - atsirandančios problemos. Nes kaip jau minėjome, baltymai yra tarsi statybinės medžiagos. Straipsnyje apie plaukus gali rasti daugiau informacijos. O kas gali nutikti, jei trūksta baltymų? Gali slinkti plaukai, nagai tampa trapūs ir ploni, plaukai praranda savo spalvą ir žvilgesį (mes kuo daugiau baltymo, tuo plaukas 'pilnesnis', ir tuo intensyvesnė jo spalva). Oda papilkėja, gali atsirasti bėrimai.

 

  • Infekcijos ir ligos. Jautiesi, lyg amžinai sirgtum? Nespėji pasveikti, ir vėl susergi. Ir tos ligos vos ne nuolatinės. Arba visomis ligomis prasergi daug sunkiau ir intensyviau. Ir jei jau kažkas aplinkui serga, tikrai žinai, kad tu būsi sekantis. Ir taip yra dėl to, jog baltymų trūkumas pakenkia ir tavo imuninei sistemai. Ir ji tampa labiau pažeidžiama, padidėja įvairiausių infekcijų rizika, ir padidėja jų sunkumas. Ir kas svarbiausia, imuninė sistema reaguoja net ir nežymų baltymų sumažėjimą (atliktame tyrime moterys 9 mėnesius laikėsi dietos su mažesniu baltymų kiekiu. Rezultatas? Žymiai sumažėjęs imuniteto atsparumas).

 

  • Kaulų lūžiai. Žinai, yra labai stiprus mitas, kad baltymų reikia raumenims. Ir taip, reikia. Bet ne vien jiems. Pavyzdžiui kaulams baltymai taip pat yra labai svarbūs. Buvo atliktas ne vienas tą įrodantis tyrimas. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu moterys po menopauzės laikėsi dietos su didesniu baltymų kiekiu. Moterims net iki 69% sumažėjo klubo kaulo lūžio tikimybė. Kito tyrimo metu moterims, kurios neseniai turėjo kaulų lūžius, buvo taikoma dieta (padididant dienos baltymų kiekį 20g). Pusės metų eigoje kaulų lūžių tikimybė sumažėjo 2,3%.

 

 

  • Apetitas ir kalorijos. Žinai, su apetitu yra įdomus dalykas. Tarkim, jei tau labai labai trūksta baltymų (kas gyvenant vakaruose yra praktiškai neįmanome, nes vis gi - nebadaujam mes..). Tai va, jei tau labai labai trūksta baltymų, tai vienas iš požymių yra sumažėjęs apetitas. Tuo tarpu padidėjęs apetitas irgi gali būti susijęs su baltymais, nes būtent toks padidėjęs apetitas yra vienas iš ženklų, kad tau šiek tiek trūksta baltymų. Ir kodėl? Labai logiškas paaiškinimas. Mūsų organizmas yra ne galo protingas (jėėė!), ir negaudamas reikiamo kiekio baltymų, jis siunčia signalus, kurie skatina tave valgyti (ir taip tikėtina, gauti reikiamą baltymų kiekį). Ir dažniausiai tas alkio jausmas nebūna toks tiesioginis - kad va noriu tiesiog valgyti. Ne - jis būna labiau specifinis, tarkim noriu būtent pikantiškų patiekalų, ar kažko saldaus.

 

  • Nuovargis ir silpnumas. Atrodo, kad visą laiką trūksta energijos, ir jau ryte atsikeli pavargęs? Darbe irgi negali susikaupti, o jei susikaupi - tai tik labai trumpam? Dėl to kenčia ir darbas, ir viso gyvenimo kokybė. Iš esmės, su tuo irgi (ne visai tiesiogiai) yra susiję baltymai. Kaip jau minėjome anksčiau, jei valgai nepakankamą kiekį baltymų, gali kilti noras valgyti visokį.. na kaip čia gražiau išsireiškus... nesveiką maistą (tą vadinamąjį 'šlamštą'). Ir kas tada vyksta? Tavo organizme prasideda kalneliai - tiek sotumo/alkio jausmo, tiek ir nuotaikų, tiek ir gliukozės kraujyje. Nes vis gi, gliukozė reaguoja į baltymų kiekį, ir lengviau susibalansuoja, kai baltymų kiekis yra pakankamas. O jei neužtenka baltymų, tada dar at viršaus pridedame bulkučių, saldumynų, padažų, tai gauname - na švelniai pasakius, nieko gero! Tad, išvada aiški :)

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload