Kokosų aliejus. Ir visa tiesa apie jį..

October 14, 2017

Tai gi, skelbiame pradžią naujai "Monų monai" rubrikai!

 

SANDRIJOS patarimai

 

O mūsų Sandrija yra beprotiškai fantastiška! Ne tik gražus ir šiltas žmogus, bet ir:

  • mitybos konsultantė

  • biomedicinos mokslų daktarė

  • mama (!! mamos supras, kad čia tooooks darbas gi!)

  • mokslinių publikacijų autorė

  • dėstytoja

  • knygų bendraautorė

  • veda seminarus

  • dalyvauja tarptautinėse konferencijose

 

Daugiau apie mūsų nuostabiąją Sandriją gali paskaityti šiame straipsnyje - "Monų monai auga - Sandrija".

 

Na o dabar, tau leidus - grįžtame prie temos.

Apie kokosų aliejų :)

 

Paskutiniu metu, kokoso aliejus yra tiesiog dievinamas ir teigiama, kad šis vaisius apsaugo nuo vėžio, diabeto, virškinamojo trakto sutrikimų, širdies ligų, aukšto kraujo spaudimo, osteoporozės, antsvorio, taip pat stiprina kognityvines funkcijas, reguliuoja kraujo gliukozės koncentraciją (Fernando et al.,2015). Jis labai plačiai naudojamas – ir kūnui, ir maisto gamybai, ypatingai kepimui. Tačiau, kokoso aliejus yra didžiausias sočiųjų riebalų šaltinis. Sočiųjų riebalų rūgščių jame daug daugiau nei svieste ar lydytuose kiaulės taukuose. Todėl, kyla klausimas – ar kokoso aliejus tikrai toks „sveikas“, kaip yra teigiama?

Kokoso aliejų sudaro daugiau nei 90 proc. sočiųjų riebalų rūgščių. Sočiosios riebalų rūgštys didina „blogąjį cholesterolį“. Tačiau, sočiųjų riebalų rūgščių yra keletas rūšių, kurių sudėtį sudaro nuo 4 iki 28 anglies atomų. Ir, priklausomai nuo šių atomų grandinės ilgio, sočiosios riebalų rūgštys turi skirtingą poveikį cholesterolio koncentracijai.

Pagrindinės sočiosios riebalų rūgštys, pasitaikančios maisto produktuose yra lauro rūgštis (sudaro 12 anglies atomų; šaltiniai: kokosas, kokoso aliejus, palmių sėklų aliejus), miristino r. (sudaro 14 anglies atomų; šaltiniai: kokosas, pieno produktai, palmių sėklų aliejus, palmių aliejus), palmitino r. (sudaro 16 anglies atomų; šaltiniai: gyvūninės kilmės riebalai, palmių aliejus), stearino r. (sudaro 18 anglies atomų; šaltiniai: sviestas, jautiena, kakavos sviestas, aviena, lydyti kiaulės taukai).

 Kokoso aliejus sudarytas iš  48 proc. lauro rūgšties, 17 proc. miristino rūgšties, 8 proc. palmitino rūgšties, 2 proc. stearino. Taip pat yra kokose aliejuje yra ir nesočiųjų rūgščių, tačiau tik labai nedidelis kiekis (Fernando et al., 2015). Ar visos, kokoso aliejų sudarančios sočiosios riebalų rūgštys, gali didinti cholesterolio koncentraciją?? Nevisiškai. Vyraujanti lauro rūgštis nedidina bendro cholesterolio kiekio kraujyje, tačiau turi teigiamą poveikį didelio tankio lipoproteinų (DTL) arba „gerojo“ cholesterolio koncentracijai (de Roos, et al., 2001). Miristino ir palmitino rūgštys neturi tokio poveikio. Yra įrodymų, kad riebalai, turintys daug lauro rūgšties, kaip kokoso aliejus, sąlygoja geresnį poveikį kraujo cholesterolio koncentracijai, nei hidrinti augaliniai aliejai pilni transfromuotų  riebalų. Transformuoti riebalai ne tik didina „blogojo“ cholesterolio koncentraciją, tačiau mažina „gerojo“ (DTL) cholesterolio koncentraciją. Yra žinoma, kad susirgimą širdies kraujagyslių sistemos ligomis mažina transformuotų ir sočiųjų riebalų pakeitimas nesočiosiomis riebalų rūgštimis (Hu et al, 2001).  Kokoso aliejaus, turtingo sočiosiomis lauro rūgštimis, teigiamas poveikis išlieka neaiškus. Negalima ignoruoti fakto, kad tose pasaulio šalyse, kur kokosai ir kokoso aliejus yra naudojamas, lėtinių uždegiminių ligų susirgimo dažnumas yra žemas (Lipoeto et al., 2004; Ogbolu et al., 2007). Kokoso aliejaus nauda yra tuomet, kai šio vaisiaus produktai naudojami su kitais, neapdorotais, neperdirbtais, turinčiais daug skaidulų maisto produktais. Kai dietoje vyrauja labiau apdorotas maistas, taip vadinama Vakarų mityba, turtinga miltiniais produktais, cukrumi, riebiais gyvūninės kilmės produktais, susirgimų dažnis lėtinėmis ligomis kyla, nors kartu vartojamas ir kokoso aliejus.

Verta paminėti, kad sočiosios riebalų rūgštys, sudarančios kokosą, ypatingai lauro rūgštys, turi antibakterinių savybių (Carpo et al., 2007; Erguiza et al., 2008; Marina et al, 2008). Pirmojo spaudimo kokosų aliejuje gausu fitochemikalų, ypatingai fenolio rūgšties, kuri turi stiprų antioksidacinį poveikį (Chow, 2007; Marina et al., 2008). Kita svarbi kokosų aliejaus savybė yra jo stabilumas. Jį sudarančios sočiosios riebalų rūgštys, nėra lengvai oksiduojamos ar kitaip pažeidžiamos. Taip pat, šis vaisius laikomas aukštos koncentracijos augalinės kilmės produktu, kuriame gausu maistinių skaidulų, vitamino E.

Tačiau į kokosą reikėtų žiūrėti atsargiau, kaip ir į kitus, aukštos riebalų koncentracijos produktus. Galima ir rekomenduojama naudoti kokosų aliejų ruošiant specialias progines vaišes, tačiau nebūkite priklausomi nuo šio aliejaus. Vartodami jį, būkite tikri, kad vartojate ekologišką ir gryną (pirmojo spaudimo) aliejų. Kepimui patariama vartoti tik specialų, maisto gamybai tinkantį kokoso aliejų. Kita, gera alternatyva kepimui -  rapsų aliejus.

 

Tekstas paruoštas pagal Brenda Davis straipsnį.

Moksliniai šaltiniai:

  1. Fernando, W. M. A. D. B., Ian J. Martins, I.J.  Goozee, K. G. Brennan, Ch. S. Jayasena, V.,  Martins, R. N. (2015). The role of dietary coconut for the prevention and treatment of Alzheimer’s disease: potential mechanisms of action. British Journal of Nutrition, 114, 1–14

  2. de Roos, N.M., Schouten, E.G., Katan, M.B. (2001).  Consumption of a solid fat rich in lauric acid results in a more favorable serum lipid profile in healthy men and women than consumption of a solid fat rich in trans-fatty acids. J Nutr;131:242-5.

  3. Hu, F.B., Manson, J.E., Willett,W.C. (2001). Types of dietary fat and risk of coronary heart disease: a critical review. J Am Coll Nutr;20:5–19.

  4. Lipoeto, N.I., Agus, Z., Oenzil, F., Wahlqvist, M., Wattanapenpaiboon, N. (2004). Dietary intake and the risk of coronary heart disease among the coconut-consuming Minangkabau in West Sumatra, Indonesia. Asia Pac J Clin Nutr;13:377-84.

  5. Ogbolu, D.O/, Oni, A.A., Daini, O.A., Oloko, A.P. (2007). In vitro antimicrobial properties of coconut oil on Candida species in Ibadan, Nigeria. J Med Food ;10:384-7.

  6. Carpo, B.G., Verallo-Rowell, V.M., Kabara, J. (2007). Novel antibacterial activity of monolaurin compared with conventional antibiotics against organisms from skin infections: an in vitro study. J Drugs Dermatol;6:991-8.

  7. Erguiza, G.S., Jiao, A.G., Reley, M., Ragaza, S. (2008). The effect of virgin coconut oil supplementation for community-acquired pneumonia in children aged 3 to 60 months admitted at the Philippine Children’s Medical Center: a single blinded randomized controlled trial. Chest;134:139001

  8. Marina, A.M., Man, Y.B., Nazimah, S.A., Amin, I. (2008). Antioxidant capacity and phenolic acids of virgin coconut oil.  Int J Food Sci Nutr; Dec 29:1-10. 

  9. Chow, C.K. (2007). Fatty acids in foods and their health implications. 3rd ed. Boca Raton, FL: CRC Press.

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload