Kramtymas. Kaip, kiek, kada ir su kuo.

September 20, 2017

Žinai, turbūt nepasakysime naujienos - gyvenimo tempas pagreitėjęs. Net ne tai, kad pagreitėjęs, bet turbo suaktyvėjęs. Ir labai lengva įsisukti į tą nuolatinį lėkimo režimą. Bet šįkart norime pakalbėti ne apie tai. Tas visas įsisukimas į nuolatinį lėkimą labai atsiliepia mūsų valgymo įpročiams - ryte skubam, darbe skubam, vakare - irgi skubam. O kai skubam - arba nevalgom, arba bet ką suvalgom (na, net nesuvalgom, o sukemšam). Iš tikro, darbe gi net išmokstam to 'greito valgymo' - kai turi ribotą liko kiekį pavalgyti. Ir kas blogiausia - tie įpročiai išlieka ir namie. Viską daryti greitai, skubant, lekiant. Be pasimėgavimo šia akimirka, buvimu tiesiog čia ir dabar. Ir jau kai valgai greitai, tai tikrai ilgai nekramtai. Tai gi, kodėl tas kramtymas toks svarbus?

 

Sotumas. Žinai, burna su visais dantimis mums vis gi yra skirta ne šiaip sau. Su paskirtimi - susmulkinti maistą. Ne praryti, ne kelis kartus perkąsti, bet gerai gerai susmulkinti. Užtat ir kramtyti turime pakankamai ilgai. Aišku, nėra griežto skaičiaus, kiek tiksliai reikia - nes vis gi viskas priklauso nuo maisto - ar tai košė, ar riešutai/daržovės. Bet iš esmės, kramtant tu ne tik susmulkini maistą - tai yra pirminis viso ilgo maisto virškinimo etapas. Jo metu į pagalbą yra pasitelkiami  visi pojūčiai ir taip žarnynui perduodama informacija - ruoškis! Tik žinai, šis procesas užtrunka. Ir jei jau kalbame apie sotumo jausmą - yra nustatyta, kad valgant žmogus jį greičiausiai pajunta po 15-20 minučių. Ką tai reiškia? Kad jei valgai greitai (na avirai - kemši_, tai po tų 15-20 minučių tu būsi stipriai persivalgęs. Užtat lėtas valgymas apsimoka :) Dar apie sotumą - kuo daugiau kramtai, tuo daugiau išskiriama tam tikrų hormonų, kurie ir įtakoja sotumo jausmą. Tad, ypač jei svoris yra tau aktualus - kramtyk!!

 

Mažiau suvalgai. Vėl gi, šis punktas labai susijęs su anksčiau buvusiu. Kaip ir minėjome, kuo daugiau kartų sukramtai maistą, tuo greičiau gali pajusti sotumo jausmą, ir tuo mažiau suvalgai. Plius, ilgai kramtydamas ir valgai lėčiau - vėl gi, suvalgai mažiau. Tad - kramtyti sveika, kramtyti apsimoka ir kramtymas yra kaip savotiška dieta, ane? (nors primename - mes prieš dietas! Mes už sveiką mitybą ir laimingą tave!)

 

Mažina dujų kaupimąsi. Vėl gi - nepasakysim nieko per daug naujo. Viskas anksčiau aptarta. Tiesiog, kai valgai lėtai (ir sąmoningai), tai nepriryji ir oro. Čia žinos visos mamos (atsimeni tą mažą kelių mėnesių leliuką, kuris valgo per greit, priryja daug oro, tada daug verkia - nes pučia pilvą?). Tai va, pasirodo kad kai užaugame, mes tą savo patirtį pamirštame. Ir vėl puolame maistą ryti. Ir tada kaltiname maistą, kad jis blogas, nes nuo jo mums pučia pilvą. Ir nepagalvojame apie savo mitybos įpročius. Tai gi, valgom lėtai (ir kramtom!).

 

 

Tai, valgykime sąmoningai. Atrodo valgymas yra toks paprastas ir kasdieniškas, ir rutininis dalykas. Ir labai dažnai mes tiesiog - valgom, nes reikia. Valgom tarp kitų darbų, valgom, kol kažką veikiam, arba tiesiog, prabėgom užkandam. Mes turime tradicijas su bendrais pusryčiais ir bendromis vakarienėmis - kuomet visi susėdame prie stalo, dalinamės dienos lūkesčiais ar dienos įspūdžiais, aptariame maistą. Ir stengiamės valgyti sąmoningai - pajuntant visus maisto aromatus, neskubant kramtyti (ir kramtant ilgai!), mėgaujantis ir skiriant laiką būtent valgymui. Ir kol vaikai yra maži - tie bendri valgymai yra kaip lengvi iššūkiai. Bet paskui tai tampa tradicija - labai gera, jaukia ir šeimyniška tradicija.

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

Please reload